Jie susirinko į Varšuvos teatro režisieriaus spektaklį.
Spektaklyje aktoriai kalbėjo ir gestais, ir įprasta kalba.
Aktoriai nevaidino, o pasakojo apie savo gyvenimą.
Jolanta kalba labai neaiškiai, tačiau stengiasi kalbėti.
Girdintiems žmonėms ją labai sunku suprasti.
Net ir jos dukrai sunku susitaikyti su mamos kalba.
Jolanta balsu ir gestais papasakojo apie savo gyvenimą.
Jolanta mokėsi gyventi tarp kurčiųjų ir tarp girdinčiųjų.
Jos aistra yra šokis ir šaudymas, ji net laimėjo antrą vietą.
Jolantai gestų kalbos vertėjo reikia teatre, stotyje, darbe.
Marta gimė girdinti, tačiau vaikystėje beveik visiškai apkurto.
Mama Martą išmokė skaityti iš lūpų, o po to ir lenkiškai.
Marta su mama dirbdavo visą dieną, mokydavosi.
Martai buvo sunku, bet mamos atkaklumas padėjo.
Adamui tik 22 metai, gestais jis kalba nuo mažumės.
Adamo tėvai kurti, jie nemoka lenkų kalbos.
Tad tėvai ir Adamo neišmokė kalbėti lenkiškai.
Kurtiesiems lenkų kalba yra užsienio kalba.
Mokykloje lenkų kalbos Adamo taip pat nemokė.
Daugelis kurčiųjų buvo iš girdinčiųjų šeimų.
Mokytojai dirbo su jais, o Adamas jautėsi apleistas.
Adamas baigė septynmetę mokyklą.
Vėliau ir profesinę mokyklą.
Pavelas gestais kalba pagal tam tikrą sistemą.
Pavelas kiekvieną žodį verčia į gestą.
Berniukas nuo gimimo stipriai neprigirdėjo.
Tačiau jis labai mėgo muziką, visa jo giminė mėgsta.
Pavelas dar būdamas jaunas išvažiavo į Švediją.
Nes Lenkijoje jo niekas nepripažino, jam buvo sunku.
Dabar Pavelas jau pensininkas, grįžo gyventi į Lenkiją.
Jis leidžia laiką su kurčiaisiais, nors jo žmona girdinti.
Gestų kalba jis kalba lenkiškai ir švediškai.
Spektaklio pabaigoje aktoriai pakvietė visus atsistoti.
Ir drauge sugiedoti jų pačių sukurtą kurčiųjų himną.
