Jame kalbėta apie paslaugų užtikrinimą visiems.
Ir klausos negalią turintiems, ir kalbėti negalintiems žmonėms.
Pasitarime dalyvavo greitosios medicinos pagalbos.
Taip pat policijos, ugniagesių ir neįgaliųjų atstovai.
Susitikime kalbėjo Bendrojo pagalbos centro vadovas Audrius Čiuplys.
Jis pasakojo, kad buvo parengta speciali anketa.
Ji buvo išplatinta kurtiesiems.
Anketą užpildę žmonės buvo įtraukti į duomenų bazę.
Žmogaus telefonas susietas su jo gyvenamąja vieta.
Net jei žmogus paskambina ir nieko nesako, jam siunčiama pagalba.
Tačiau telefonas susietas tik su gyvenamąja vieta.
Bėdai ištikus ne namuose teks tikėtis aplinkinių pagalbos.
Svarbiausia buvo sutarti kuri pagalbos tarnyba pas žmogų vyks pirma.
Dažniausiai žmonės kviečia policiją ir greitąją pagalbą.
Bet daug žmonių skambina ir tiesiogiai gydytojams.
Tad gydytojų žmonėms prireikia dažnai, kaip ir policijos.
Nuspręsta pas žmogų vienu metu siųsti gydytojus ir policiją.
Ugniagesių pagalbą nutarta kviesti tik būtinais atvejais.
Kauno kurtieji žinią apie paslaugą paskleidė tarp savo bičiulių.
Todėl vis daugiau neįgalių žmonių ėmė siųsti savo duomenis.
Gydytojams labai stengėsi padėti ir kurčiųjų lyderiai. Aiškino projekto privalumus, paskelbtas filmukas.
Jame gestų kalba buvo aiškinama projekto nauda.
Kurtieji gerai įvertino sprendimą į neįgaliojo skambutį atsakyti žinute.
Ir žinutėje nurodyti tik vieną žodį: važiuojame.
Taip žmogus sužino, kad pagalba pas jį važiuoja.
Kaune šia paslauga jau pasinaudojo 7 nekalbantys žmonės.
Vilniuje pagalbos prireikė 3 nekalbantiems žmonėms.
Šią paslaugą ypač vertina vyresnio amžiaus žmonės.
Nes pagalbą galima išsikviesti tik spustelėjus mygtuką.
Svarbu neįgaliesiems paaiškinti, kad jų duomenys saugūs.
Ir būtina iš karto įspėti apie pasikeitusius duomenis.
Pranešti pagalbos centrui naują telefono numerį ar adresą.
Būtina priminti kurtiesiems, kad paskambinę skambučio nenutrauktų.
Skambutį nutrauks pagalbos centro darbuotojas.
