Organizuoja renginius, kurie drąsina jaunus žmones.
Buvo surengta diskusija, kurioje visi dalijosi patirtimi.
Idėjų kupinas jaunimas pasakojo apie savo gyvenimą.
Ir ragino kitus neįgaliuosius gyventi drąsiai ir aktyviai.
Diskusija tapo neįgaliuosius pristatančiu renginiu.
Vienoje vietoje susibūrė daug veržlių jaunų žmonių.
Vieniems kitų klausant kilo idėja kurti konsultacijų centrą.
Kad kiekvienas neįgalusis galėtų pasidalyti savo patirtimi.
Ir tai būtų puikus informacijos šaltinis kitiems.
Vaiva Dulevičiūtė net naktimis sulaukia skambučių.
Vaivai skambina visai nepažįstami žmonės.
Kurie atsidūrė blogoje padėtyje ir nežino ką daryti.
Vaivą vieną kartą susirado mama, kuri prašė patarimo.
Kaip įveikti kliūtis, kurias patiria jos neįgalus vaikas.
Vaiva suprato, kad gali padėti ir kitoms mamoms.
Ir ji tapo neįgalius vaikus auginančių tėvų konsultante.
Vaiva gimė anksčiau laiko, tėvai patyrė išbandymų.
Todėl tėvų ir pačios Vaivos patirtis daugeliui naudinga.
Padeda kitiems ieškant atsakymų, sutaupo laiko.
Vaiva juda rateliais, tačiau jai netrūksta tikslų.
Jos pavyzdys įkvepia ir kitus tėvus padėti savo vaikams.
Kiti tėvai neslepia jų namuose, leidžia būti matomiems.
Vaiva džiaugiasi, kad jai gyvenime labai sekėsi.
Vaiva gimnaziją baigė kartu su visais kitais vaikais.
Ji buvo vienintelė neįgaliojo vežimėliu judanti mokinė.
Tačiau direktoriaus pavaduotoja surinko komandą ir įrengė įvažiavimą.
Surado ir padėjėją.
Be to, pasirūpino, kad pamokos vyktų pirmame aukšte.
Vaiva visur su klasės draugais galėjo dalyvauti.
Diskusijoje dalyvavo ir šiaulietė Živilė Kulėšė.
Živilė augina sūnų, kuris turi sunkią negalią.
Živilė patvirtino, kad tokius vaikus reikia mokyti su kitais.
Nes tada neįgalūs vaikai daug daugiau pasiekia gyvenime.
Nei tie, kurie yra atskirti, neturi pavyzdžio šalia.
Martynas Vitkus mano, kad labai padeda technologijos.
Regėjimo negalią turinčiam žmogui būtent jos padeda.
Ir visais gyvenimo atvejais yra naudingos.
Martynas kasmet įsitraukia į labdaros fondo akciją.
Jis išsirenka kelias šeimas ir jas aplanko.
Pavyzdžiui, sėda į autobusą ir nuvažiuoja į Raseinius.
Martyno buvimas tas šeimas labai įkvepia.
Jos nesupranta, kaip nematantis žmogus atvažiavo.
Tačiau pats Martynas šio žingsnio nesureikšmina.
Yra išmanieji telefonai, programėlės, žemėlapiai.
Svarbu žmogui parodyti, kad negalia yra tik galvoje.
Neregė Vaida Butautaitė labai mėgsta keliauti.
Vaida stengiasi visur pabūti, patirti naujų įspūdžių.
Ji 10 dienų keliavo dviračiais po Vokietiją.
Ir kartu su bičiule per dieną įveikė po 70 kilometrų.
Vaidai labai patiko pranciškonų organizuotas žygis.
Nes jai pačiai tai buvo didžiulis gyvenimo įvykis.
Ir dar kartą pasitvirtino tiesa, kad jeigu nori, tai gali.
Apie save pasakojo ir Aistė Krušinskaitė.
Į neįgaliojo ratelius atsisėdusi Aistė aktyvumo neatsisakė.
Dabar Aistė džiaugiasi, kad ištvėrė derybas ir įkūrė verslą.
Aistė dalyvauja konkursuose, akcijose, veda renginius.
Viktoras Topolis studijuoja, dirba, sportuoja.
Neįgaliojo vežimėlis jam yra tik judėjimo priemonė.
Toks ir Matas Geležauskas, kuris vaikšto su ramentais.
Matas įsitikinęs, kad neįgalieji turi būti labai aktyvūs.
Nes tik tada jie gali atkreipti į save kitų žmonių dėmesį.
