Joje dalyvavo viešoji įstaiga „Verslas ar Menas“.
Įstaigos direktorė yra Eglė Jokužytė.
Studijuodama Eglė sumanė išleisti kalendorių.
Jis turėjo būti iliustruotas neregių vaikų darbais.
Mintį išleisti kalendorių palaikė Vilniaus aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras.
Eglė surinko vaikų darbų nuotraukas.
Tada nusprendė kalendorių išspausdinti reginčiųjų raštu.
Kartu ir Brailio raštu.
Kalendorius išspausdintas Sauliaus Jokužio spaustuvėje.
Spaustuvė turi tam tinkamą technologinę įrangą.
Pirmoji įstaigos knyga parašyta Brailio ir reginčiųjų raštu – „Eglė, žalčių karalienė“.
Antra knyga – „Sparnuotos raidės“.
Jai suteiktas „Metų spaudos gaminio“ vardas.
Taip pat ji išrinkta „Gražiausia metų knyga“.
Knygų mugėje pristatyta knyga „Baltijos valdovė“.
Ji parašyta Brailio ir reginčiųjų raštu.
Išleista ir knygos „Baltijos valdovė“ kompaktinė plokštelė.
Ją įgarsino Marijonas Mikutavičaus.
Ir grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė.
Knygų mugėje pristatyta knyga „Lietuvių liaudies dainos su Beatriče Grincevičiūte“.
Joje tekstas pateiktas reginčiųjų raštu.
Taip pat ir Brailio raštu.
Kartu išleista kompaktinė plokštelė.
Joje – neregės dainininkės B. Grincevičiūtės atliekamos dainos.
Knyga išleista 105-osioms dainininkės gimimo metinėms.
Ją pristatė B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus direktorė Renata Tarosaitė-Minkevičienė.
„Verslo ar Meno“ knygas pirmiausia įvertina būsimieji skaitytojai.
Tai regėjimo negalią turintys vaikai.
Tik tada jos spausdinamos.
Tokias knygas galima leisti dideliais tiražais.
Jos padeda neregiams įsitraukti į visuomenę.
Regintys žmonės daugiau sužino apie neįgaliuosius.
Ima geriau juos suprasti.
Brailio raštas atsirado beveik tuo pačiu metu kaip ir telefonas.
Telefonai patobulėjo, o Brailio rašto niekas nebandė tobulinti.
