lankėsi Suomijoje ir Švedijoje.
Čia jie domėjosi psichikos sveikatos priežiūra.
Ir kaip užkirsti kelią savižudybėms.
Biuro vedėjas yra Marius Strička.
Nesusirgti psichikos ligomis gali padėti tam tikros programos.
Lietuvoje kol kas jų įgyvendinama mažai.
Pirmenybė teikiama gydymui.
Tuo Suomija ir Švedija skiriasi nuo Lietuvos.
Šiose šalyse psichikos sveikatos priežiūra užsiima savivaldybės.
Jų specialistai atsako už skubios pagalbos teikimą krizes išgyvenantiems žmonėms.
Taip pat turintiems psichikos sveikatos sutrikimų.
Nelaukiama, kol žmogus pagalbos kreipsis pats.
Tuo pasirūpina šalia esantys žmonės ir specialistai.
Ištikus krizei čia žmonės nepaliekami likimo valiai.
Jais pasirūpins kaimynai, giminaičiai.
Taip pat šeimose besilankantys socialiniai darbuotojai.
Daugiausia paslaugų teikiama bendruomenėse.
Kiekvienai savivaldybei skiriama tam tikra pinigų suma.
Pinigų skiriama mažai, todėl savivaldybės teikia ne visas paslaugas.
Tačiau žmonės paslaugas gauna.
Mažos savivaldybės jungiasi ir kartu perka paslaugas didesniuose apylinkių centruose.
Gydymui nedidelėse savivaldybėse lėšų skiriama nedaug.
Todėl savivaldybės itin daug investuoja į programas, užkertančias kelią tokioms ligoms.
Tad per ilgesnį laikotarpį sutaupoma daug pinigų.
Pasaulyje ilgėja žmonių gyvenimo trukmė.
Daugėja senatvinės silpnaprotystės atvejų.
Kitų vyresnio amžiaus asmenims būdingų psichikos sutrikimų.
Tai būdinga ir Suomijai bei Švedijai.
Čia neįgaliųjų ar vyresnio amžiaus žmonių neskubama apgyvendinti globos įstaigose.
Leidžiama kuo ilgiau gyventi namuose.
Daug ką iš Suomijos ir Švedijos perėmė ir Lietuva.
Mūsų šalyje yra mobiliosios brigados.
Jos teikia pagalbą neįgaliesiems ar vyresnio amžiaus žmonėms namuose.
Tačiau Suomijoje ar Švedijoje šios paslaugos teikiamos daug plačiau.
Čia neįgaliaisiais rūpinasi valstybė.
Psichikos sveikatos priežiūros sistema Suomijoje ir Švedijoje nuolat tobulinama.
Net sunkiomis ligomis sergantys žmonės gyvena bendruomenėse.
Suomijos sostinėje Helsinkyje bus atidaryta moderni psichiatrijos ligoninė.
Joje bus 2 tūkstančiai vietų.
Mažos gydymo įstaigos bus uždarytos.
Ligoninė bus skirta negalintiems savimi pasirūpinti neįgaliesiems.
Kiekvienam pacientui čia bus įrengtas atskiras kambarys.
Jis neprimins ligoninės palatos.
Suomijoje ligoniai kartais dar rišami prie lovų.
Taip sako čia dirbantys gydytojai.
Naujoje ligoninėje bus stengiamasi padėti kitais būdais.
Sunkiomis psichikos ligomis sergantieji Suomijoje ir Švedijoje į ligonines guldomi priverstinai.
Prievarta taikoma tik išimtiniais atvejais.
Kai žmogus tampa pavojingas sau ar aplinkiniams.
Ne visi sergantieji psichikos ligomis gali tinkamai pasirūpinti savo turtu.
Tokiu atveju Suomijoje ir Švedijoje žmonėms skiriami globėjai.
Jie padeda tvarkyti finansinius reikalus.
Apribojamos tik tam tikros žmogaus teisės.
Tačiau nevaržomos laisvės.
Lietuvoje taip pat stengiamasi tai daryti.
Leidžiama tam tikroje srityje nustatyti ribotą veiksnumą.
Teismo sprendimu tokiems asmenims paskiriamas rūpintojas.
Kartais paūmėjus psichikos ligai neįgalieji paima paskolų.
Paskui negali jų atiduoti.
Suomijoje ir Švedijoje sistema veikia kur kas geriau.
Švedijoje psichikos sveikatos rodikliai geresni nei Suomijoje.
Čia mažiau savižudybių.
Siūloma daug užimtumo veiklų.
Įprasta vakarais rinktis į užsiėmimus.
Aplinkiniai mokomi atpažinti krizę išgyvenantį žmogų.
Ir pastebėti pirmuosius psichikos sutrikimo požymius.
Tačiau vien to nepakanka.
Lietuvoje apmokomi tiesiogiai su žmonėmis dirbantys specialistai.
Jie mokomi atpažinti išgyvenančiuosius krizę.
Taip pat galvojančius apie savižudybę.
Deja, kai kuriuose vietovėse sunku patekti pas psichiatrą ar psichologą.
Reikia laukti savaitę ar ilgiau.
Per tiek laiko situacija gali visiškai pasikeisti.
Galima iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
Tokiu atveju būtinoji pagalba suteikiama nedelsiant.
Suomijoje ar Švedijoje skubi psichikos sveikatos specialistų pagalba privaloma.
Po bandymų žudytis Lietuvoje žmonės neretai paliekami likimo valiai.
Apsinuodijus vaistais išplaunamas skrandis.
Ir žmonės išleidžiami namo.
Suomijoje ir Švedijoje yra kitaip.
Specialistai visada pastebi, kad žmogui reikia pagalbos.
Tokia pagalba nebrukama per prievartą.
Žmogui paliekama teisė rinktis.
Lietuvos savivaldybės kasmet sutaupo socialinėms reikmėms skiriamų lėšų.
Lieka lėšų, nes suteikiama mažai paslaugų psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms.
Dažnai į psichikos sveikatos priežiūrą neinvestuojama laiku.
Tad vėliau pinigų prireikia kur kas daugiau.
Į programas, užkertančias kelią ligoms, investuotos lėšos atsiperka.
Tai rodo Suomijos ir Švedijos patirtis.
