Lietuvos atstovas į šį komitetą išrinktas pirmą kartą.
Tai didžiulė atsakomybė ir įpareigojimas.
J. Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius.
Neįgaliųjų reikalų departamente surengtas susitikimas su juo.
Susitikime dalyvavo nevyriausybinių organizacijų vadovai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai.
Nevyriausybinės organizacijos įkurtos laisva piliečių valia.
Lietuvos atstovas Jungtinėse Tautose papasakojo apie darbą komitete.
Pasidalijo įžvalgomis apie neįgaliųjų padėtį kitose šalyse.
Apžvelgė svarbiausias šios srities problemas.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas yra sudarytas iš 18 žmonių.
Jungtinių Tautų Konvenciją pasirašė įvairios šalys.
Konvencija yra tarptautinė sutartis.
Komitetas prižiūri, kaip ji yra įgyvendinama įvairiose šalyse.
Tai svarbiausias komiteto darbas.
Jis taip pat svarsto šalių parengtas ataskaitas.
Pataria dėl neįgaliųjų teisių.
Komiteto nariams priskiriama po keletą šalių.
Paprastai tai būna artimos valstybės.
Taip lengviau suprasti jų padėtį.
Šiuo metu J. Ruškus vertina Moldovą, Armėniją ir Latviją.
Tai sunkus darbas.
Tenka daug domėtis, ruoštis, nagrinėti.
Pateikti klausimus vyriausybėms.
Dirbti su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai atvažiuoja iš pačių įvairiausių šalių.
Jų patirtis, siūlymai padeda komiteto darbe.
Tokios organizacijos suteikia daugiausia informacijos apie neįgaliųjų padėtį jų šalyse.
Į jas daugiausia vilčių deda neįgalieji.
Komiteto nariai yra ir nevyriausybinių organizacijų lyderiai.
Taip pat universitetų atstovai.
Socialiniai darbuotojai.
Stengiamasi įtraukti kuo įvairesnių narių.
Kartais ir išsivysčiusiose šalyse pažeidžiamos neįgaliųjų teisės.
Nemažai valstybių stengiasi žmonėms su negalia sukurti palankias sąlygas.
Stengiasi ir Mongolija.
Nors ši šalis skurdi.
Joje yra daug socialinių problemų.
Požiūris į neįgaliuosius nepriklauso nuo šalies turtingumo.
Kai kuriose šalyse stengiamasi sudaryti vaizdą, kad rūpinamasi neįgaliaisiais.
Nemažai tokių problemų kyla Rytų Europoje.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto išvados buvo nepalankios ir Lietuvai.
Teigiamai įvertintos vos 3 veiklos.
Neigiamai – kelios dešimtys.
Vertinant Lietuvą J. Ruškus stengiasi nereikšti savo nuomonės.
Jis nepritaria neveiksnumo pertvarkai mūsų šalyje.
Neveiksnumas nustatomas, kai asmuo dėl psichinės ligos nesupranta savo veiksmų.
Civiliniame kodekse įteisintas dalinis neveiksnumas taip pat laikomas žmogaus teisių pažeidimu.
Dabar žmogaus gebėjimus vertina socialinis darbuotojas.
Tai pažeidžia tokio žmogaus teises.
Mūsų politikai dažnai neatsižvelgia į Konvencijos nuostatus.
Lietuvoje didelis specialiųjų mokyklų poreikis.
Specialiosiose mokyklose mokosi neįgalūs vaikai.
Vaikų tokiose mokyklose daugėja.
Nėra prievolės mokykloms priimti specialiųjų poreikių vaikus.
Daugelio siūlomų dalykų neįmanoma iškart įgyvendinti.
Bet reikia to siekti.
Komiteto nariai dirba ne tik Ženevoje.
Taip pat ir savo šalyse.
Ši tarptautinė sutartis priimta neseniai.
Jos neįgalūs žmonės ypač laukė.
Daug metų nebuvo sprendžiamos jų problemos.
Atskirtis laikyta norma.
Šiuo dokumentu siekiama pakeisti negalią turinčių žmonių padėtį.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai raginami reikalauti įgyvendinti visas Konvencijos nuostatas.
Eiti į rinkimus, valdžią.
Kreiptis į teismus dėl neįgaliųjų teisių pažeidimų.
Asta Kandratavičienė yra Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė.
Ji norėtų daugiau susitikimų su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys J. Ruškus tam pritarė.
Būtina užtikrinti neįgaliųjų teises dalyvauti visuomenės gyvenime.
