Žemėlapiai neregiams

Aklieji vaikai mokosi ne tik rašyti, skaityti ir skaičiuoti.

Lietuvos aklųjų biblioteka šiais metais parengė kilnojamąją bibliotekos fonduose saugomų reljefinių žemėlapių parodą.<br>Augusto Maniušio nuotr.
Lietuvos aklųjų biblioteka šiais metais parengė kilnojamąją bibliotekos fonduose saugomų reljefinių žemėlapių parodą.<br>Augusto Maniušio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aš galiu

2017-04-27 10:56, atnaujinta 2018-03-26 14:06

Jie dar mokosi biologijos ir geografijos.

Mokyklose būna įvairių daiktų, kurie padeda.

Tai dirbtiniai kaulai, gyvūnų ir paukščių iškamšos.

Bet retai būna žemėlapių, kurie tinka nematantiems vaikams.

Tokie žemėlapiai vadinami reljefiniais.

Tai reiškia, kad kalnai, ežerai, upės ir kiti dalykai ten pakilę.

Juos galima pajusti pirštais.

Lietuvos aklųjų biblioteka parengė žemėlapių parodą.

Dabar ji yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre Vilniuje.

Paskui parodą veš į kitus miestus.

Apie žemėlapius papasakojo Juozas Valentukevičius.

Jis dirba aklųjų bibliotekoje.

Pirmieji žemėlapiai neregiams Lietuvoje atsirado seniai.

Tai buvo beveik prieš šimtą metų.

Tada buvo atidarytas Kauno aklųjų institutas.

Jam pagamino pirmąjį žemėlapį akliesiems.

Žemėlapis buvo iš gipso.

Jis buvo labai didelis.

Truputį didesnis už suaugusį žmogų.

Vaikai turėdavo užsilipti ant suoliuko.

Taip jie galėdavo tyrinėti žemėlapį.

Žemėlapiu aklieji naudojosi apie keturiasdešimt metų.

Bet jis neišliko.

Liko antrasis žemėlapis.

Jis pagamintas prieš aštuoniasdešimt metų.

Tai Europos žemėlapis.

Jis yra panašaus dydžio kaip pirmasis.

Jame yra Europos kalnai, upės, jūros, salos.

Juo aklieji naudojosi daug metų.

Todėl žemėlapis nusidėvėjo.

Jį reikia sutvarkyti.

Tada žemėlapį vėl bus galima rodyti.

Yra stalinių reljefinių žemėlapių.

Lietuvoje jie atsirado prieš septyniasdešimt metų.

Jie buvo vadovėliuose Brailio raštu.

Dabar aklieji naudojasi naujausiais žemėlapiais.

Jie vadinami interaktyviais.

Žemėlapis sujungtas su kompiuteriu.

Neregys liečia žemėlapį.

Randa ten vietą, apie kurią nori sužinoti.

Tą vietą paspaudžia stipriau.

Tada iš kompiuterio pasigirsta balsas.

Jis pasako vietos pavadinimą ir papasakoja apie tą vietą daugiau.

Taip akliesiems nereikia kitų žmonių pagalbos.

Žemėlapius jie gali tyrinėti patys.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniai žino apie žemėlapius.

Jų reikia per geografijos pamokas.

Akliems vaikams, kurie mokosi paprastose mokyklose, sunkiau.

Jiems reikia laiko išmokti skaityti pirštais tokį žemėlapį.

Lietuvos aklųjų bibliotekoje yra reljefinių žemėlapių knygų.

Jos pagamintos įvairiose šalyse.

Vokietijoje pagaminti žemėlapiai yra labai geri.

Kartą neregys tokiame žemėlapyje rado salą.

Jis pasakė, kad joje gyveno kapitonas Grantas.

Kapitonas Grantas yra rašytojo Žiulio Verno knygos veikėjas.

Neregys labai džiaugėsi.

Iš žemėlapių galima sužinoti daug įdomaus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.