Jie manė, kad galima atrinkti geriausius žmones.
Tik geriausi galėtų susilaukti vaikų.
Ir taip ligos pamažu išnyktų.
Toks mokslas vadinamas eugenika.
Eugenika mokslininkai domėjosi prieš šimtą metų.
Pirmasis apie eugeniką pradėjo kalbėti anglų mokslininkas Frencis Galtonas.
Jis manė, kad protingiems žmonėms gimsta protingi vaikai.
Bet protingi žmonės gimdo vis mažiau vaikų.
Todėl žmonės išsigimsta.
Reikia ką nors daryti.
Amerikos mokslininkai taip pat susidomėjo eugenika.
Jie manė, kad ligoniams negalima leisti susilaukti vaikų.
Taip žmonės neišsigims.
Buvo priimtas įstatymas.
Jis įteisino sterilizaciją.
Sterilizacija – tai operacija, po kurios žmogus negali susilaukti vaikų.
Tokias operacijas darė juodaodžiams, indėnams arba sergantiesiems psichikos ligomis.
Sterilizacijas darydavo ir nusikaltėliams.
Hitlerio Vokietija pasinaudojo eugenikos mokslu.
Žmonės buvo suskirstyti į „prastus“ ir „gerus“.
„Prasti“ buvo žmonės su psichikos ar proto negalia.
Tik „geri“ žmonės galėjo kurti šeimas.
O „prasti“ buvo sterilizuojami.
Lietuvoje taip pat buvo eugenikos mokslas.
Vienas iš mokslininkų buvo Jurgis Žilinskas.
Jis manė, kad lietuviai galbūt geresi už slavus.
Todėl šeimas reikia kurti lietuviams su lietuviais.
Kitas mokslininkas buvo Vytautas Bendoravičius.
Jis siūlė sterilizuoti žmones, sergančius epilepsija.
Taip pat ‒ maniakus, silpnapročius ir kitus.
Mokslininkas sakė, kad šeima negali būti laiminga, jei vaikas yra neįgalus.
Žmonės patys turi tai suprasti.
Jeigu jie nori susituokti, turi įrodyti, kad nėra „silpnapročiai“.
Tai tikrinti turėjo ir kunigai.
Jei žmogus prastai atsakinėja į klausimus, jis „silpnaprotis“.
Gerai, kad Bendoravičiaus niekas nepaklausė.
Bendoravičius sakė, kad daugiausia sveikų šeimų yra kaime.
Jis manė, kad turtingi žmonės išsigimsta dažniau.
Mokslininkas Juozas Blažys siūlė tikrinti vyro ir žmonos sveikatą.
Jei ligos rimtos, jie tuoktis negalėtų.
Pirmiausia reikia pasveikti.
Blažys sakė, kad gimdyti nesveikus vaikus yra nusikaltimas.
Jis smerkė alkoholizmą ir rūkymą.
Mokslininkas manė, kad dėl to lietuviai išsigimsta.
Blažys siūlė tikrinti stojančiųjų į universitetą sveikatą.
Jis sakė, kad studijuoti sunku.
Todėl studijuoti gali tik geros sveikatos žmonės.
Blažys parašė daug knygų.
Vienoje knygoje jis rašė, kaip pasirinkti darbą, kuris tinka.
Niekas nežino, ar Lietuvoje žmonės buvo sterilizuojami.
Tokio įstatymo nebuvo.
Bet sergantieji psichikos ligomis buvo gydomi prievarta.
Šeimos jų gėdydavosi.
Kartais šeima atveždavo sergantį žmogų į turgaus aikštę ir palikdavo.
Nes nenorėjo juo rūpintis.
Buvo darbo stovyklų.
Ten žmonės su psichikos negalia gyvendavo ir dirbdavo.
Artimieji mokėdavo už jų gyvenimą ten.
Kartais sergantieji stovyklose buvo išnaudojami.
Bet jiems ten buvo geriau, negu uždarytiems ligoninėse.
Po Antrojo pasaulinio karo eugenikos mokslas buvo pasmerktas.
Dabar visi žmonės turi teisę gyventi taip, kaip jie nori.
