Apie teatrą, kuriame negalima žiūrėti

Karolina Žernytė yra režisierė ir aktorė.

Regėjimo negalią turintieji prie „Pojūčių teatro“ spektaklių prisiliečia ne tik kaip žiūrovai: jie ne kartą yra konsultavę komandą dar prieš spektakliui išvystant dienos šviesą.<br>Valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ archyvo nuotr.
Regėjimo negalią turintieji prie „Pojūčių teatro“ spektaklių prisiliečia ne tik kaip žiūrovai: jie ne kartą yra konsultavę komandą dar prieš spektakliui išvystant dienos šviesą.<br>Valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aš galiu

May 14, 2017, 8:00 AM, atnaujinta Mar 26, 2018, 2:13 PM

Ji įkūrė „Pojūčių teatrą“.

Jis skiriasi nuo kitų teatrų.

Ten reikia klausytis.

Liesti daiktus.

Uostyti kvapus.

Netgi pajusti skonį.

Bet negalima žiūrėti.

Todėl spektaklius mėgsta akli ir silpnai matantys žmonės.

Į juos ateina ir tie, kurie mato gerai.

Jie nori kitaip pajusti pasaulį.

Spektaklio dalyviai užsideda tamsius akinius.

Taip jie nieko nemato.

Akli žmonės per spektaklius elgiasi drąsiau.

Aktoriai būna šalia dalyvių ir jiems padeda.

Kartais padėjėjui reikia kur nors nueiti.

Žmogus juda toliau.

Jis atsitrenkia į įvairius daiktus arba į kitus dalyvius.

Tai nepavojinga.

Žmones visada prižiūri kiti aktoriai, žiūrovai.

Žurnalistas Alvydas Valenta nemato.

Jis dalyvavo visuose „Pojūčių teatro“ spektakliuose.

Alvydas sako, kad juose jis geriau pažįsta save.

Jis pasijunta pranašesnis už žmones su tamsiais akiniais.

Jis gali scenoje užduotis atlikti lengviau ir žaismingiau.

Karolina Žernytė sako, kad „Pojūčių teatras“ skiriasi nuo kitų.

Aktorius per spektaklį tampa pagalbininku dalyviui.

Svarbus ryšys tarp dalyvių, aktorių ir žiūrovų.

Kiekvienas spektaklis būna kitoks.

Režisierė tariasi su psichologais ir kvapų specialistais.

Aktoriai daug skaito ir stebi žmones.

Pirmasis spektaklis nematantiems žmonėms buvo „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“.

Spektaklį kurti padėjo nematantys žmonės.

Režisierė suprato, kad gali būti drąsesnė.

Aktoriai gali būti linksmi ir juokingi.

Gali šiek tiek pagąsdinti.

Su nematančiais žmonėmis nereikia elgtis labai atsargiai.

Jie tokie pat, kaip kiti.

Po spektaklio žiūrovai dar pasilieka.

Jie pabendrauja su aktoriais ir pasikalba apie spektaklį.

Dažnai į spektaklį susirinkę žiūrovai žavisi nematančiais žmonėmis.

Jie daug apie viską klausinėja.

Rudenį Nacionalinėje dailės galerijoje buvo Karolinos Žernytės paveikslų paroda.

Ji juos pavadino pojūčių paveikslais.

Atėjusiems uždedami tamsūs akiniai.

Tai paveikslai, kurių nereikia matyti.

Eini per galeriją, klausaisi garsų, gali tik liesti.

Dalyviai gali būti ir matantieji, ir neregiai.

Režisierė džiaugiasi, kad jos sumanymas pavyko.

Tokių parodų dar bus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.