Jis turi mažiau jėgų.
Jam reikia daugiau pinigų gydymui ir vaistams.
Kartais jis negali dirbti visą dieną.
Dėl to žmogus gali prarasti darbą.
Todėl svarbu žinoti savo teises.
Būna, kad žmogus slepia savo neįgalumą nuo darbdavio.
Jis sutinka dirbti naktinį darbą ar viršvalandžius.
O tai kenkia sveikatai.
Apie neįgaliųjų teises papasakojo Daiva Valadkevičienė.
Ji dirba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje.
Tarnyba paruošia pažymą, kurioje parašo ko žmogus negali daryti.
O darbdavys sprendžia, ar žmogus gali dirbti jo įmonėje.
Svarbu pritaikyti darbo vietą.
Pavyzdžiui, žmogus negali kelti nieko sunkaus.
Valytojos darbo vieta gali būti pritaikyta.
Valytojai, kuri negali nešioti sunkaus kibiro, duodamas vežimėlis.
Tuo vežimėliu ji gali pervežti kibirą.
Taigi ji toliau gali dirbti ir saugoti sveikatą.
Advokatas Vilius Mačiulaitis sako, kad žmogus privalo pristatyti darbdaviui tarnybos išvadas dėl sveikatos.
Pristatę pažymą neįgalieji gali turėti ilgesnes atostogas.
Jų darbo diena gali būti trumpesnė.
Du kartus per metus galima teikti prašymą dėl darbo valandų padidinimo ar sumažinimo.
Darbdavys per penkias darbo dienas privalo pateikti atsakymą.
Jei neįgalus žmogus dirba penkias dienas per savaitę, jis gali atostogauti dvidešimt penkias dienas per metus.
Jei neįgalus žmogus dirba šešias dienas per savaitę, jis gali atostogauti trisdešimt dienų per metus.
Neįgaliam žmogui gali būti sunku susirasti darbą.
Bet darbdaviams, kurie įdarbina tokį žmogų, valstybė gali skirti dalį pinigų jo atlyginimui.
Tai apsimoka darbdaviams.
O žmogus lengviau randa darbą.
Žmogus su negalia gali pasinaudoti profesine reabilitacija.
Profesinė reabilitacija ‒ tai mokymai.
Per juos neįgalieji išmoksta to, ko gali reikėti naujame darbe.
Per mokymus neįgalusis gauna pašalpą.
Tuo metu jis negali turėti darbo.
Todėl visą laiką gali skirti mokslams.
Svarbu žinoti savo teises ir jas ginti.
