Bet jiems susirasti darbą sunku.
Dalis neįgalių žmonių dirba socialinėse įmonėse.
Tai buvo reguliuojama įstatymais.
Dabar tie įstatymai keičiasi.
Apie tai kalbėjo Seimo narys Justas Džiugelis.
Neįgaliųjų reikalų tarybos nariai ir Lietuvos neįgaliųjų forumas.
Socialinės įmonės dirba blogai.
Jos ieško neįgalių darbuotojų tik tam, kad gautų pinigų iš valstybės.
Dana Migaliova yra Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos pirmininkė.
Ji sakė, kad daug tikėjosi iš socialinių įmonių.
Galvojo, kad ten galės dirbti daug žmonių su proto negalia.
Pasaulyje jie prižiūri gėlynus, tvarko aplinką, dirba bibliotekose.
Lietuvoje to nėra.
Socialinės įmonės dažnai priima tik žmones su lengva negalia.
Valstybės pinigus jos turėtų panaudoti tam, kad žmogui su negalia būtų patogu dirbti.
Bet socialinė įmonė pelnosi iš valstybės.
Todėl reikia ką nors daryti.
Naujame įstatyme parašyta, kad nebus kuriamos naujos socialinės įmonės.
Bet naujasis įstatymas dar neveikia.
Todėl įmonės skuba kurtis.
Šiemet jau įsikūrė devynios naujos įmonės. Jos teikia valymo paslaugas, apdirba medį, vykdo statybų darbus.
Įmonės nori pasinaudoti valstybės pinigais.
Joms nereikia mokėti pelno mokesčio.
Todėl visas pelnas tenka pačiai įmonei.
Tai nesąžininga.
Padėti neįgaliajam socialinė įmonė nenori.
Ji ieško naudos tik sau.
Vis dėlto taip veikia ne visos socialinės įmonės.
Apie tai papasakojo Sigitas Armonas.
Jis yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas.
Socialinėmis įmonėmis tapo aklųjų kombinatai.
Valstybės pinigus jie skiria darbo vietoms pritaikyti.
Akliesiems ten dirbti patogu.
Kitur dirbti daugelis jų negali.
Labai svarbu, kad naujasis įstatymas būtų geras neįgaliesiems.
Edmundas Buklys juda vežimėliu.
Jis papasakojo, kaip sunkiai ieškojosi darbo.
Edmundas rado skelbimą, kad įmonė ieško neįgalaus vairuotojo.
Jis paskambino įmonės vadovui.
Edmundas pasakė, kad jis juda rateliais.
Vadovas atsisakė priimti jį į darbą.
Nors Edmundas jau daug metų puikiai vairuoja.
Seimo narys Justas Džiugelis pasakė, kad ieškos geriausių sprendimų.
Seimas tariasi su neįgaliųjų organizacijomis.
Kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.
Ji sakė, kad darbdaviui galėtų padėti atvejo vadybininkas arba darbo asistentas.
Tai žmonės, kurie išmokytų dirbti su neįgaliuoju.
Kai komanda turės žinių apie jo negalią, dirbti bus lengviau.
Apie tai kalbėjo ir įmonės „Sopa“ direktorė Jurgita Kuprytė.
Ji sakė, kad daugelis darbdavių nežino, kuo skiriasi įvairios negalios.
Jie nėra susidūrę su neįgaliaisiais.
Todėl turi būti žmogus, kuris jiems tai paaiškina.
Tada neįgalieji ne tik lengviau ras darbą, bet ir liks ten dirbti.
