Kad pritaikė aplinką judėti neįgaliųjų vežimėliais.
Tačiau neseniai čia lankėsi neįgalių žmonių grupė.
Jie dalyvavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos kūrybinėse dirbtuvėse.
Neįgalieji nusivylė Nidos kurortu.
Jie negalėjo patekti į parduotuvę ir prie bankomato.
Miglė Jakonienė sunkiai vaikšto.
Todėl ji naudojasi vaikštyne.
Jos draugas važinėja vežimėliu.
Kartais ji eidama remiasi į jo vežimėlį.
Jie galėjo pasivaikščioti Nidos centre ir prie marių.
Tačiau keliose vietose buvo labai nepatogu.
Prie autobusų stoties rado įrengtą salelę.
Ji trukdė privažiuoti prie pastato.
Galbūt ji patogi autobusų keleiviams.
Bet nepatogi neįgaliesiems.
Vežimėliu negalima privažiuoti prie bankomato.
Nes įrengtas labai status pandusas.
O už jo dar laiptelis.
Prie kito banko rado šaligatvio bortelį.
Taigi neįgalieji negali pasiimti pinigų iš bankomato.
Nepritaikyta ir Nidos „Maxima“.
Nes užvažiuoti reikia labai stačiu pandusu.
Neįgalieji čia gali net apvirsti.
Parduotuvėje yra antras aukštas, bet nėra lifto.
Tad neįgalieji negali ten užvažiuoti.
Jie gali tik paprašyti vaikštančiųjų pagalbos.
Ką nors jiems nupirkti.
Taip pat Nidoje sunku privažiuoti prie jūros.
Kai kur takai yra per statūs.
Neįmanoma važiuoti per smėlį.
Taip pat sunku per smėlį eiti su vaikštyne.
Neįgalieji svajoja apie asfaltuotą taką iki pat jūros.
Kad jis būtų neužpustytas.
Ir žmonės galėtų lengvai važiuoti vežimėliais.
Ne visada malonu prašyti pagalbos.
Norisi būti savarankiškam.
Sako neįgalusis Saulius Cibulskas.
Kūrybinei stovyklai vadovavo Nijolė Zenkevičiūtė.
Ji yra Vilniaus neįgaliųjų dienos centro vadovė.
Ji pasakojo apie Nidos šaligatvius.
Kad jie neprižiūrėti ir nelabai tinkami važinėti vežimėliais.
Ji pataria Nidos valdžiai sutvarkyti kurortą.
Nes čionai atvyksta daug neįgaliųjų.
Ir jiems turėtų būti patogu.
Čia vyksta daug neįgaliųjų renginių, stovyklų.
