Pažiūrėti, kaip ji pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.
Ir parašyti straipsnį.
Jis pažadėjo daug netikėtumų.
Marius yra Vilniaus miesto savivaldybės Darnaus judumo komiteto narys.
Ir Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vicepirmininkas.
Kartu pakvietė Ramunę Šidlauskaitę.
Ji važinėja neįgaliojo vežimėliu.
Ramunė yra Žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė.
Visi susitinka prie Antakalnio poliklinikos.
Ir žada eiti iki Antakalnio žiedo autobusų ir troleibusų stotelės.
Prie Klinikų stotelės Ramunė randa kliūtį.
Šaligatvį su aukštu borteliu.
Mergina turi važiuoti keliolika metrų automobiliams skirtu keliu.
Kad pasiektų nuovažą ir galėtų užvažiuoti ant šaligatvio.
Klinikų stotelę žada perkelti toliau nuo poliklinikos.
Taip pasakoja Marius.
Tada iš stotelės iki poliklinikos tektų eiti toliau.
Ir pereiti per gatvę, kuria važiuoja daug automobilių.
Autobusu ar troleibusu atvažiuojantiems žmonėms būtų sunkiau.
Marius piktinasi.
Nes stotelės turi būti kuo arčiau poliklinikų, ligoninių, mokyklų.
Kad žmonėms būtų patogiau.
Ir išlipus iš autobuso nereikėtų eiti per gatvę.
Stotelė už sankryžos bus nepatogu visiems.
Ypač turintiesiems negalią.
Taip sako Marius.
Ramunei atrodo šiek tiek kitaip.
Svarbiausia, kad stotelė būtų įrengta patogiai.
Ir iki jos būtų lengva privažiuoti ar prieiti.
Tada ji gali būti ir truputį toliau.
Šioje vietoje gatvę pernai tvarkė.
Ir šaligatviai turi būti pritaikyti neįgaliesiems.
Nes tokie yra reikalavimai.
Taip pasakoja Marius.
Tačiau visi mato, kad yra kitaip.
Prie „Iki“ prekybos centro šaligatvis susiaurėja.
Jo plotis tik trys plytelės.
Ir dar kraštą užstoja stovintys automobiliai.
Ramunei sunku pravažiuoti.
Nes vežimėliui šaligatvis per siauras.
Šaligatvio gale pastatytas automobilis.
Jis užstoja nuvažiavimą nuo šaligatvio.
Toliau šaligatvis dar labiau susiaurėja.
Ramunei tenka važiuoti automobilių stovėjimo aikštele.
Bet tai labai pavojinga.
Nes gali įvykti avarija.
Ramunė važiuoja toliau prie „Iki“ prekybos centro.
Čia taip pat yra kliūčių.
Aikštelėje kuoliukais atskirtas pėsčiųjų takas.
Jis apsaugo pėsčiuosius nuo automobilių.
Bet jis yra per siauras.
Ir vežimėlis ten netelpa.
Merginai vėl tenka važiuoti mašinų stovėjimo aikštele.
Pavojinga šaligatvio dalis baigiasi.
Prie „Maximos“ nutiestas naujas, platus šaligatvis.
Ramunei važiuoti čia patogu.
Tik nėra ženklų neįgaliesiems.
Bet įėjimas į prekybos centrą neįgaliesiems pritaikytas.
Toliau šaligatvis labai nevienodas.
Kai kur naujas ir patogus.
O kai kur trukdo važiuoti išsiklaipiusios plytelės ir plyšiai.
Prie Antakalnio turgelio nuvažiuoti trukdo sustatyti automobiliai.
Šaligatvio kraštas taip pat nepritaikytas nuvažiuoti vežimėliais.
Turgelis veikia.
Bet neįgaliesiems su vežimėliais ten sunku patekti.
Nes prie įvažiavimo yra laiptelis.
Ant šaligatvio taip pat nepatogu.
Pristatyta stulpų, stulpelių, šiukšliadėžių netinkamose vietose.
Ir Tverečiaus stotelė įrengta pačiame šaligatvio viduryje.
Ramunei čia važiuoti labai sunku.
Prie VGTU licėjaus taip pat yra kliūčių neįgaliesiems.
Iš abiejų gatvės pusių prie pėsčiųjų perėjos yra nuovažos.
Bet jų viduryje stovi stulpai.
Ir neįgalieji turi juos apvažiuoti.
Šviesoforai stovi toliau nuo perėjos.
Paspaudę šviesoforo mygtuką neįgalieji negali tuoj pat važiuoti per gatvę.
Jiems tenka dar įveikti kelias kliūtis.
Ramunė ir Marius piktinasi.
Nes šią perėją galima įrengti daug patogiau.
Tiesiog negalvota apie neįgaliuosius.
Pati Antakalnio gatvė sutvarkyta ir išasfaltuota.
Palei ją pasodinta medžių.
Visiems atrodo gražiai.
Bet šaligatviai palikti seni ir duobėti.
Sutvarkytos tik kai kurios jo dalys.
Kurios gerai matomos nuo gatvės.
O kitur netvarkyta.
Tai pastebi Marius.
Antakalnio g. 85 name veikia grožio salonas.
Bet žmonės su judėjimo negalia čia negali patekti.
Nes reikia lipti 10 laiptų.
Toliau kliūtį sudaro bortelis su turėklu ir kanalizacijos šulinys.
Jie įrengti pačiame šaligatvio viduryje.
Šią vietą sunku pereiti neregiams.
Toliau šaligatvis eina į kalniuką.
Važiuoti neįgaliųjų vežimėliu labai sunku.
Nes ir šaligatvis nelygus.
Vežimėlio ratukai kliūva.
Status nuolydis irgi labai pavojingas.
Nes galima netyčia nuriedėti į gatvę.
Bet Ramunei pavyksta pervažiuoti šią vietą.
Likęs kelias iki Antakalnio žiedo stotelės jai irgi labai sudėtingas.
Reikia apvažiuoti daug kliūčių.
Ir labai vargina kratymas.
Nes važiuoja nelygiu keliu.
Mergina labai pavargsta.
Toliau kelias dar labiau nepritaikytas neįgaliesiems.
Per Nemenčinės plentą įrengta iškilioji pėsčiųjų perėja.
Nors čia jos negalima įrengti.
Nes čia važiuoja viešasis transportas.
Tarp perėjos ir šaligatvio yra nemažas plyšys.
Jį pervažiuoti su neįgaliojo vežimėliu labai sunku.
Ir dar reikia saugotis automobilių.
Nes šia gatve jų važiuoja labai daug.
Nusileisti iš Nemenčinės plento prie Antakalnio žiedo stotelės neįgaliesiems neįmanoma.
Nes šlaitas labai status.
Pėstiesiems įrengti laiptai.
O nuovaža neįgaliesiems visai nepritaikyta.
Ji labai labai stati.
Neįgaliesiems būtų pavojinga ja leistis.
Visi piktinasi tokiu neapgalvotu sprendimu.
Visiškai nepritaikyti kelio neįgaliesiems.
Ramunė taip ir nepasiekia tikslo.
Nes nuvažiuoti į Antakalnio žiedo stotelę neįgaliojo vežimėliu neįmanoma.
Antakalnis yra beveik miesto centre.
Jis turėtų būti labai gerai sutvarkytas ir visiems pritaikytas.
Tačiau taip nėra.
Remontuojant šaligatvius neįgalieji pamiršti.
Nepasirūpinta jų galimybe laisvai judėti.
Marius priekaištauja miesto valdžiai.
Straipsnio autorė žada apžiūrėti ir kitų Vilniaus rajonų šaligatvius.
Kaip jie pritaikyti neįgaliesiems.
Ir parašyti apie tai.
