Čia veikia viešoji įstaiga „Bendrystės centras“.
Centre šią vasarą vyksta Lietuvos žmonių su negalia sąjungos parengtas projektas.
Jis vadinasi „Kūrybos tiltai“.
Tai kultūrinis edukacinis projektas.
Jame dalyvauja neįgalūs žmonės iš Molėtų, Panevėžio, Kėdainių, Elektrėnų, Kauno ir kitų miestų.
Čia jie mokosi lipdyti, velti, gaminti papuošalus iš odos.
Kai kuriems ši veikla visiškai nauja.
Kiti gali sužinoti ir išmokti daugiau.
Valentina Teleišienė yra iš Kauno.
Į Inturkę ji atvyko su savo vyru Kaziu.
Valentina juda neįgaliojo vežimėliu.
Prieš 14 metų ji pargriuvo ir susilaužė koją.
Prasidėjo infekcija.
Koją teko nupjauti.
Kai atsitiko nelaimė, jos vaikai buvo maži.
Juos auginti padėjo Valentinos mama.
Vyras taip pat labai rūpinosi šeima.
Bet jo sveikata ėmė prastėti.
Jį ištiko infarktas.
Paskui insultas.
Galiausiai jis susirgo Parkinsono liga.
Valentina pasakoja.
Kodėl pakvietė ir vyrą atvažiuoti.
Jis rankdarbių nedaro.
Bet mėgsta pabūti lauke.
Kaune jie gyvena mažame bute.
Kartu gyvena vaikai.
Jiems ten per mažai vietos.
Butas antrame aukšte.
O pastatas nepritaikytas neįgaliesiems.
Valentinai sunku užlipti laiptais.
Sūnus ją užneša.
Kartais jai tenka lipti su vaikštyne.
Bet būna labai sunku.
O Inturkėje erdvu ir grynas oras.
Neįgaliojo vežimėliu galima nuvažiuoti net iki ežero.
Nes aplinka labai gerai pritaikyta.
Valentina čia nusivėlė šlepetes.
Vėlė šlapiuoju būdu.
Ant vilnos pildama šiltą vandenį su muilu.
Ji vėlė pirmą kartą.
Ir labai džiaugiasi vadove Vaida Bacenskaite.
Vadovė vis gyrė ir drąsino mokines.
Kurios abejojo, ar sugebės.
Gintarė Eimutienė čionai atvyko su sūnumi Dainium.
Jam 21 metai.
Moteris neįgaliojo vežimėliu važinėja 6 metus.
Į tokias dirbtuves atvyko pirmą kartą.
Čia ji nuvėlė šlepetes anūkėlei.
Ir labai gėrisi savo darbu.
Moteris džiaugiasi, kad velti išmoko ir sūnus.
Jis labai globoja mamą.
Net išėjo atostogų.
Kad palydėtų mamą į Inturkę.
Eugenija Stoškuvienė ir Sigutė Timburauskienė atvažiavo iš Jiezno.
Jos vilną vėlė pirmą kartą.
Ir joms labai patiko.
Jos džiaugėsi pamoka.
Taip pat ir išvyka į Mindūnus.
Neįgaliuosius velti mokė Vaida Bacenskaitė.
Ji yra „Bendrystės centro“ darbuotoja.
Pradžioje ji bijojo vesti pamoką neįgaliesiems.
Nes jos vėlimo būdas yra sunkokas.
Reikia stipriai trinti šlapią vilną.
Bet viskas sekėsi puikiai.
Mokinės buvo labai stropios.
Ir labai atkaklios.
Vaida net rodė jų darbelius namuose.
Nes pati stebėjosi, kaip gražiai pavyko.
Dirbti odos papuošalus mokė Vytautė Mozūrienė.
Ji yra Žmonių su negalia sąjungos Molėtų krašto rankdarbių grupės vadovė.
Vytautė pati juda neįgaliojo vežimėliu.
Dirbti su oda ji išmoko Valakupių reabilitacijos centre.
Ten ji mokėsi tris mėnesius.
Paskui pradėjo ieškoti pavyzdžių internete.
Ir mokytis daugiau pati.
Ji džiaugiasi savo mokinėmis.
Nes jos buvo kruopščios ir kantrios.
Su oda dirbo 9 moterys.
Vanda Kuzmičienė atvažiavo iš Kėdainių.
Ji jau gamino odos dirbinius.
Dėžutes, pinigines.
O čia išmoko daryti papuošalus.
Vanda neįgali 12 metų.
Dėl komplikacijos po klubo sąnario operacijos.
Seniau moteris dirbo ekskursijų vadove.
Ji priklauso Kėdainių rajono paraplegikų asociacijai.
Asociacija vienija neįgaliojo vežimėliu judančius žmones.
Vanda dalyvauja asociacijos renginiuose.
O namuose kuria rankdarbius.
Daro darbelius iš popieriaus juostelių.
Lieja žvakes.
Bet labiausiai mėgsta dirbti su oda.
„Bendrystės centre“ suplanuoti šeši edukaciniai užsiėmimai žmonėms su negalia.
Jie jau mokėsi lipdyti, velti, dirbti su oda.
Dar laukia medžio darbų pamoka.
Ir kūryba iš gėlių.
Visiems dalyviams tai iššūkis.
Bet kartu ir poilsis.
Ir galimybė išmokti naujų dalykų.
Ir pabendrauti su kitais neįgaliaisiais.
Taip pat pažinti Molėtų kraštą.
Neįgaliesiems reikia tokių užsiėmimų.
Ką nors veikdami jie ima labiau savimi pasitikėti.
Sako dalyvė Agnė Gulbinaitė.
