Jos neįleido į autobusą.
Nes ji juda neįgaliojo vežimėliu.
Ir norėjo važiuoti be lydinčio asmens.
Ji sutartu laiku nenuvažiavo į Varšuvą.
Ar negalia trukdo savarankiškai keliauti?
Moteris nenorėjo sakyti savo tikro vardo.
Todėl vadinsime ją Maryte.
Marytė norėjo įsigyti naują neįgaliojo vežimėlį.
Nes senąjį reikėjo keisti.
Ji rado tinkamą Lenkijoje.
Bet norėjo vežimėlį apžiūrėti, pasimatuoti.
Todėl nusprendė važiuoti į Varšuvą.
Moteris susitarė su pardavėjais.
Nusipirko autobuso bilietą.
Ir apsidraudė kelionės draudimu.
Bet į autobusą jos neįleido.
Nes ji neturėjo lydinčio žmogaus.
Darbo dieną daugelis dirba.
Ir būtų negalėjo važiuoti kartu.
Be to, Marytė nenori prašyti pagalbos.
Trys žmonės prie autobuso norėjo jai padėti.
Suskleisti jos vežimėlį.
Ir įsodinti ją pačią.
Bet autobuso palydovė to nepaisė.
Ji neleido Marytei važiuoti autobusu.
Nes tokios įmonės taisyklės.
Marytei buvo labai skaudu.
Ji pasijuto bejėgė.
Tarsi turėtų gulėti lovoje.
Nes negali vaikščioti.
Ji liūdėjo, kad negalės nuvažiuoti į Varšuvą.
Ir susitikti su žmonėmis.
Su kuriais buvo susitarusi.
Autobuso palydovė jai paaiškino.
Kad taisyklės buvo surašytos ant bilieto.
Kurį Marytė nusipirko.
Taisyklėse parašyta.
Kad neįgaliuosius turi lydėti kiti asmenys.
Marytė prastai mato.
Ir neskaitė mažomis raidėmis parašytų taisyklių.
Tokios taisyklės jai atrodo neteisingos.
Nes keleivius su judėjimo sutrikimais ar kita negalia turi lydėti pilnametis asmuo.
Lydintis asmuo negali būti neįgalus.
Marytei atrodo svarbiau.
Ar pats neįgalusis gali ir nori keliauti be palydovo.
Ar jis yra savarankiškas.
Ji jaučiasi labai savarankiška.
Pati važinėja po miestą ir viena keliauja.
Nors kartais būna sunku.
Bet ji susitvarko.
Arba kas nors padeda.
Marytė nori gyventi aktyviai.
Autobusas buvo su nuovaža.
Pritaikytas neįgaliesiems.
Todėl moteris galėjo patogiai juo važiuoti.
Marytei kilo klausimas.
Ar negalėtų važiuoti ir žmogus.
Kuris vaikšto su ramentais?
Arba turi nedidelę negalią?
Marytė atgavo „Ecolines“ bendrovei sumokėtus pinigus.
Ir nusipirko kito vežėjo bilietą.
Kitą dieną ji nuvažiavo į Varšuvą.
Kitos bendrovės autobuse nekilo problemų.
Vairuotojai buvo labai paslaugūs ir ja rūpinosi.
Marytė džiaugėsi kelione.
Ji savo tikslą pasiekė.
Bet liūdi dėl tokių kliūčių.
Kurių iškyla neįgaliesiems.
Nors Lietuva jau 26 metus nepriklausoma.
Ir daug kas keičiasi.
Bet kelionės su neįgaliojo vežimėliu vis dar kelia problemų.
Traukiniais ir lėktuvais keliauti patogiau.
Mieste Marytei dažnai tenka važiuoti taksi.
Tai kainuoja brangiai.
Kai kurios taksi firmos liepia mokėti ir už vežimėlio vežimą.
Autobusų bendrovės „Ecolines“ Lietuvos–Lenkijos regiono vadovas yra Remigijus Dvareckas.
Jis paaiškino Marytės situaciją.
Moters nevežė dėl jos pačios saugumo.
Nes nebuvo ją lydinčio žmogaus.
Bendrovė ypač siekia apsaugoti neįgaliuosius.
Per praeitus metus su šia bendrove keliavo daugiau kaip 100 neįgaliųjų.
Šiemet važiavo daugiau kaip 20 žmonių su negalia.
Jiems bendrovė skiria specialias transporto priemones.
Todėl prašo įspėti iš anksto.
Kad ruošiasi važiuoti neįgalus žmogus.
Į kitas šalis vežantys vairuotojai labai rūpinasi.
Kad neįgaliesiems ir kitiems keleiviams būtų patogu.
R. Dvareckas pasakoja ir apie netikėtus įvykius.
Kurių nutinka kelionėse į kitas šalis.
Tada neįgaliesiems gali reikėti daugiau pagalbos.
Todėl ir reikalauja, kad juos lydėtų atsakingas asmuo.
Yra buvęs toks atvejis.
Pasienyje neįgaliajam kilo problemų dėl dokumentų.
Žmogus turėjo išlipti ir laukti kitoje šalyje.
Autobuso palydovei teko likti su juo.
Ji nebegalėjo tęsti kelionės.
Todėl lydintis žmogus turi prižiūrėti neįgalųjį.
Kad jis neliktų vienas, jei kas nutiktų.
Lydinčiajam žmogui kelionė nekainuoja.
Šią taisyklę keleiviams turi pasakyti perkant bilietą.
Ir informuojama perkant internetu.
Marytė įsitikinusi.
Kad ši taisyklė diskriminuoja neįgaliuosius.
Tai aiškinasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Vytis Muliuolis yra Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas.
Jis pranešė, kad bus pradėtas bendrovės vežimo taisyklių tyrimas.
Vežėjas gali nevežti asmens dėl jo negalios ar riboto judumo.
Tik jei yra tam tikros sąlygos.
Tarnyba turi išsiaiškinti.
Ar Marytės situacijoje buvo tos numatytos išimtys.
Kitaip vežėjui Valstybinė kelių transporto inspekcija gali skirti baudą.
Baudos dydis gali būti nuo 60 eurų.
Iki 140 eurų.
Vežėjai ar kelionių organizatoriai gali nevežti neįgaliojo.
Tik vykdydami įstatymuose numatytus sveikatos ir saugos reikalavimus.
Arba jei būtų neįmanoma.
Neįgalų žmogų saugiai įsodinti ir saugiai vežti.
Vežėjai ir stotis valdančios įstaigos turi kartu rūpintis.
Kad neįgaliesiems būtų teikiama pagalba.
Saugiai įlipti į transporto priemonę.
Persėsti į kitą reikalingą transporto priemonę.
Ar saugiai išlipti iš transporto priemonės.
Į kurią neįgalusis nusipirko bilietą.
