Tų šeimų nariams labai svarbu pailsėti.
Kartais reikia pamiršti darbus ir rūpesčius.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija kasmet rengia atokvėpio stovyklą.
Į ją kviečia psichikos negalią turinčius žmones su jų šeimos nariais.
Šiemet stovykla vyko prie Pailgio ežero.
Čia ilsėjosi 35 žmonės su savo šeimos nariais.
Jie susirinko iš visos Lietuvos.
Kai kurie šios galimybės laukia visus metus.
Jie nori pabūti gamtoje ir pailsėti.
Daiva atvyko iš Vilkaviškio su savo draugu Giedriumi.
Ji stovykloje dalyvauja ne pirmą kartą.
Susitinka draugų iš ankstesnių stovyklų.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos specialistai labai rūpinasi stovyklautojais.
Grynas oras ir įdomi veikla traukia čionai grįžti.
Moteris džiaugėsi geromis permainomis.
Ji ėmė dirbti Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Vilkaviškio skyriuje.
Įvairius pagalbinius darbus.
Bet gauna atlygį ir labai džiaugiasi.
Daiva su Giedrium labai mėgsta gamtą.
Bet neturi galimybių keliauti toliau.
Tad išvyka į stovyklą jiems tikra šventė.
Tik ji trunka per trumpai.
Daiva norėtų ilgesnės stovyklos.
Kad ji truktų nors keturias dienas.
Danutė su sūnumi Giedriumi atvyko iš Klaipėdos.
Vaikinas lanko Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendriją.
Jo sveikata šiuo metu buvo prasta.
Vaikinas buvo piktas ir agresyvus.
Bet atvykus į stovyklą jo nuotaika pasitaisė.
Jis jaučiasi energingas ir linksmas.
Žaidžia su vyrais krepšinį ir šoka.
Jis visai nebepyksta.
Mama dėl to labai džiaugiasi.
Ji sako, kad poilsis labai reikalingas.
Žmonėms, kurie rūpinasi turinčiaisiais psichikos negalią.
Kartais reikia ir pagalbos.
O jos pritrūksta.
Stovyklos dalyvius konsultavo psichologė Alma Želvienė.
Ji Danutei labai padėjo.
Davė daug gerų patarimų.
Moteris su sūnumi ilgam pasisėmė energijos.
Stovykla džiaugiasi ir Liudmila iš Rokiškio.
Jos dukra lanko žmonių su psichikos negalia klubą „Langas“.
Moteris sako, kad jos kasdienybė sunki.
Labai daug darbų ir nėra laiko pailsėti.
Stovykloje nereikia rūpintis buitimi.
Todėl Liudmila čia pailsi.
Jai labai patinka stovyklos vadovų rūpestis.
Stovykloje dalyvauja ir du labai aukšti vyrai.
Tai tėtis Vytautas ir sūnus Robertas.
Jie atvyko iš Elektrėnų.
Vytautas dirba.
Robertas lanko Elektrėnų savivaldybės žmonių bendriją „Spindulys“.
Likusį laiką jie leidžia dviese.
Robertas susirgo būdamas 8 klasėje.
Nuo tada visi šeimos planai derinami prie jo.
Sūnus nesavarankiškas ir jam nuolat reikia pagalbos.
Visuomenė tokių žmonių nenori priimti.
Tėtis bijo dėl jo.
Kad gatvėje sūnų gali kas nors nuskriausti.
Vytautas bijo ateities.
Kai sūnui teks gyventi vienam.
Jam nepatinka globos įstaigos.
Todėl tėtis rūpinasi savimi, kad nesusirgtų.
Ir galėtų padėti savo sūnui.
Robertas turi sesę, bet ji gyvena Vokietijoje.
Stovykloje Robertui patinka sportuoti, žaisti krepšinį ir šokti.
Čia jam patinka viena mergina.
Bet ji nedrąsi ir su juo nebendrauja.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai vadovauja Vaidotas Nikžentaitis.
Jam atokvėpio stovyklos atrodo labai svarbios.
Žmonių su psichikos negalia artimiesiems.
Tai poilsis gamtoje.
Ir galimybė šeimoms pabūti kartu.
Visi čia pasisemia jėgų.
Ir pažada nepamiršti čia sutiktų draugų.
Taip pat susitikti kitais metais.
