Reikia išmokti gyventi su liga

Liga gali bet ką užklupti netikėtai.

Vilhelmas Rutulis jau daugiau kaip metus gyvena su persodintu inkstu ir sako, kad svarbiausia ligą pritaikyti prie savo gyvenimo būdo ir neleisti depresijai bei liūdesiui užvaldyti.<br>Ievos Meškauskaitės nuotr.
Vilhelmas Rutulis jau daugiau kaip metus gyvena su persodintu inkstu ir sako, kad svarbiausia ligą pritaikyti prie savo gyvenimo būdo ir neleisti depresijai bei liūdesiui užvaldyti.<br>Ievos Meškauskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aš galiu

Jul 3, 2017, 4:10 PM, atnaujinta Mar 26, 2018, 2:37 PM

Ir tik nuo žmogaus priklauso.

Kaip jam pavyks gyventi sergant.

Ar išmoks su liga gyventi savo gyvenimą.

Vilhelmas Rutulis gyvena su persodintu inkstu.

Jį operavo daugiau kaip prieš metus.

Vyras neleidžia apimti depresijai ir liūdesiui.

O prisitaiko prie ligos.

Ir gyvena toliau.

Jaunystėje Vilhelmas susirgo akmenlige.

Tada jam trūko inkstas.

Grįžęs iš kariuomenės vyras ėmė jausti skausmą.

Skaudėdavo nugaros srityje.

Bet jis neskubėjo pas gydytojus.

Kreipėsi tik tada.

Kai skaudėjo labai stipriai.

Reikėjo skubiai operuoti.

Pašalinti akmenis ir patį inkstą.

Tada išėmė didelį akmenį.

Kaip teniso kamuoliuką.

Tik visas grublėtą.

Po operacijos vyras gyveno su vienu inkstu.

Kol kartą pakliuvo į ligoninę dėl skrandžio problemų.

Jam pasiūlė tuoj pat kreiptis į inkstų gydytojus.

Vyrui ant inksto rado auglį.

Ir reikėjo nedelsiant operuoti.

Po operacijos inksto liko tik gabaliukas.

Vyras nusiteikė.

Kad jam reikės dializių.

Tai tokia kraujo valymo procedūra.

Kai inkstai dirba per silpnai.

Jis ėmė ruoštis ir inksto persodinimo operacijai.

Vilhelmas gyveno dar 4 metus be jokių procedūrų.

Tik laikėsi sudarytos dietos.

Tada jam ėmė taikyti dializes.

Nes organizmas jau buvo išsekęs.

Vilhelmas buvo tam pasiruošęs.

Ir nemažai žinojo apie šią procedūrą.

Bet per pirmą dializę vis tiek labai jaudinosi.

Po jos vos galėjo atsikelti.

Vyro sveikata prastėjo.

Buvo sunku vaikščioti.

Nes neklausė klubų sąnariai.

Bet dializėmis buvo valomas organizmas.

Ir sveikata ėmė taisytis.

Tai truko dvejus su puse metų.

Vilhelmas priprato prie procedūrų.

Jos tapo lyg darbu.

Nors ne visada nori ten eiti.

Bet privalai.

Keletą kartų jį kvietė į pacientų atranką.

Nes buvo gautas donoro organas.

Ir reikėjo greitai įvertinti.

Kuriam pacientui naujas inkstas labiausiai tiktų.

Pirmą kartą vyrui palengvėjo.

Kai organas labiausiai tiko ne jam.

Kitus kartus jis jau nusivylė.

Nes pradėjo tikėtis geresnio gyvenimo.

O tai buvo įmanoma tik su nauju organu.

Galiausiai ir Vilhemui tiko donoro inkstas.

Jis buvo persodintas.

Ir nuo tada vyro gyvenimas tikrai pagerėjo.

Dabar jis turi daugybę veiklos.

Daugiau negu jos turėjo dirbdamas.

Dalyvauja „Kauno Gyvasties“ draugijoje.

Ir jos organizuojamose veiklose.

Pirmadieniais ir trečiadieniais jis lanko pynimą.

Trečiadieniais mokosi šokti.

Ketvirtadieniais eina į psichologo pamokas.

Taip pat dalyvauja konferencijose, žygiuose ir išvykose.

Vilhelmui patinka būti su šiais žmonėmis.

Bendrauti ir leisti laisvalaikį.

Dar prieš ateidamas į šią organizaciją.

Jis sekdavo jų naujienas.

Nes tai tokie pat žmonės kaip jis.

Pasakoja Vilhelmas Rutulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.