Jie nebepažįsta pačių artimiausių žmonių.
Kartais nebepažįsta ir savęs.
Kiekvieną rytą tokie žmonės važiuoja į Fabijoniškes.
Čia yra socialinių paslaugų namų dienos centras.
Jame renkasi žmonės su Alzheimerio ir kitomis senatvės psichikos ligomis.
Į centrą senoliai susirenka anksti ryte.
Vienus atveža artimieji.
Kiti atvažiuoja centro autobusiuku.
Bet artimieji juos palydi iki autobusiuko.
Centro direktorė yra Dalia Kiaušienė.
Tai pirma tokia įstaiga Lietuvoje.
Skirta sergantiesiems Alzheimerio ir kitomis senatvės psichikos ligomis.
Centras įkurtas prieš 10 metų.
Vykdant Europos Sąjungos projektą.
Darbo dienomis čia laiką leidžia 25 lankytojai.
Juos prižiūri specialistai.
Socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai, gydytojas.
Tai padeda sergantiems žmonėms ilgiau gyventi savo namuose.
Dienos centre lankytojai gali likti ir keletą dienų.
Jeigu jų artimieji turi išvažiuoti.
Senoliai nakvoti pasilieka noriai.
Nes čia pažįstama vieta ir darbuotojai.
Į centrą atvyksta vyresnio amžiaus žmonės.
Kurių artimieji negali jais rūpintis namuose.
Ir nenori palikti sergančiųjų vienų.
Nes tai būtų pavojinga.
Senoliai gali išeiti iš namų.
Ir pasiklysti.
Nes dėl ligos jie daug ką pamiršta.
Ir daug ko nesupranta.
Centre jie būna su daugeliu žmonių.
Darbuotojų ir lankytojų.
Vieniems priprasti bendruomenėje lengviau.
Kitiems sunkiau.
Dažnai žmonės patys nesupranta.
Kad serga.
Ir nesupranta.
Kaip centre jiems padeda.
Užduotys ir bendravimas sveika jų smegenims.
Taip pasakoja Sandra Dičienė.
Ji yra centro darbuotoja.
Centro lankytojai tikrovę suvokia kitaip.
Ir artimieji turi tai priimti.
Socialinės darbuotojos su lankytojais daro darbelius.
Moterys siuvinėja, mezga, velia iš vilnos.
Kai kurios sprendžia įvairias užduotis.
Vyrai klijuoja iš popieriaus.
Arba dėlioja lego kaladėles.
Lankytojų darbeliais puošia centro sienas.
Koridoriuje kabo Gražinos paveikslai.
Ji pradėjo tapyti lankydama centrą.
Moteris tapo šviesiomis, šiltomis spalvomis.
Lankytojai dažnai neatsimena savo vardo.
Arba kiek jiems metų.
Nežino, su kuo gyvena.
Arba kas jiems padeda.
Bet centre jie jaučiasi saugūs.
Ir gali užsiimti malonia veikla.
Jie čia kuria rankdarbius.
Taip pat žaidžia stalo žaidimus.
Žiūri filmus ar lavina smegenis.
Kieme yra centro daržas.
Čia senoliai su darbuotojais augina daržoves ir žoleles.
Džiaugiasi derliumi.
Ir konservuoja žiemai.
Paskui dovanoja artimiesiems.
Kieme galima pailsėti pavėsinėse.
Pasivaikščioti takeliais.
Taip pat dieną visi pamiega.
Janina yra centro lankytoja.
Ją rytais atveža Anicetas.
Janina buvo mokytoja.
Dabar ji serga Alzheimerio liga.
Ir daug ko neatsimena.
Daug ko nesupranta.
Jai 84 metai.
Ji nebepažįsta Aniceto.
Seniau jis buvo šeimos draugas.
Dabar tiesiog padeda moteriai.
Janina nebepažįsta ir savo sūnaus.
Ji serga 15 metų.
Ligos pradžioje ji daug ką pamiršdavo.
Bet žmones pažinojo.
Dar galėjo skaityti.
Centre ji kartais pradeda garsiai dainuoti.
Ir trukdyti kitiems lankytojams.
Tada Anicetas ją parveža namo.
Jis pats jau yra senjoras.
Ir džiaugiasi, kad gali padėti.
Mykolas Truncė yra psichologas.
Šį centrą lanko jo mama.
Jau 8 metus.
Ji nebegali būti viena.
Nes nebepažįsta aplinkos.
Išėjusi negali grįžti.
Ji pradėjo valgyti nesustodama.
Ir nebemokėjo naudotis tualetu.
Jos vaikai atrado šį centrą.
Kur mama gali būti saugi.
Mykolas šį centrą vadina senelių darželiu.
Ir mano, kad tokių centrų reikėtų daugiau.
Ne tik Vilniuje.
Bet ir visoje Lietuvoje.
Nes senoliai dažnai būna vieniši.
O kartu jiems būtų linksmiau.
Marija pasakoja apie savo tėtį.
Jį buvo ištikęs insultas.
Po insulto pablogėjo psichikos sveikata.
Jis ėmė elgtis kaip mažas vaikas.
Gydytojai neskubėjo jam padėti.
Tik dukra reikalavo tyrimų.
Ir jie parodė.
Kad vyras serga Alzheimerio liga.
Jam buvo skirti tinkami vaistai.
Marija nenorėjo tėčio apgyvendinti globos namuose.
Palikti namuose vieną buvo pavojinga.
Tad ji džiaugiasi šiuo centru.
Bet ir čia ji tėtį paliko ne iš karto.
Pirma pasikalbėjo su darbuotojais.
Ir įsitikino, kad tėčiu pasirūpins.
Dabar jo liga sulėtėjo.
Marija pataria visiems nedelsti.
Jei jų seni artimieji elgiasi keistai.
Jiems reikia suteikti pagalbą.
Nes žmonės turi būti saugūs.
Moteris džiaugiasi.
Kad jos tėčiui centre patinka.
Direktorė Dalia Kiaušienė su senoliais dirba 25 metus.
Per tiek laiko atsirado naujų paslaugų.
Kurios teikiamos vyresnio amžiaus žmonėms.
Tai ir slaugos paslauga namuose.
Ir globos namai, ir dienos centrai.
Tad senolių artimieji gali rasti tinkamą pagalbą.
Jei tik jos ieško.
