Kiek žmogus gali pakelti.
Ši mintis tinka Ritai Stepanavičienei.
Rita gyvena Vilkaviškio rajone.
Jos vyras ir du vaikai turi negalias.
Bet moteriai gyventi su jais atrodo ne per sunku.
Ji tik norėtų daugiau kitų palaikymo.
Pakantumo kitokiems žmonėms.
Abu Ritos vaikai turi negalią nuo mažens.
Sūnui Juliui proto negalia nustatyta mokykloje.
Nuo mažens mama nepastebėjo nieko blogo.
Mano, kad jis augo normaliai.
Bet pradinėse klasėse jam sunkiai sekėsi.
Netrukus pasirodė ir kitų proto negalios požymių.
Jo sesė Monika jaunesnė metais su puse.
Ji neįgali nuo mažens.
Ir visi tai matė.
Ji turi proto, klausos ir regos negalią.
Iš pradžių mama klausė savęs.
Už ką jai taip teko.
Vėliau tiesiog susitaikė.
Nes atsakymų į šiuos klausimus nėra.
Visos mamos laukia gabių ir protingų vaikų.
Bet kartais tos svajonės neišsipildo.
Taip pasakoja Rita.
Moteris nežino priežasčių.
Kodėl jos vaikai turi negalią.
Ji nesidarė genetinių tyrimų.
Rita stengiasi dėl savo vaikų.
Kad jie gyventų visavertį gyvenimą.
Moko juos dirbti ir tvarkytis.
Rūpintis savo higiena.
Nes nori, kad jie būtų savarankiški.
Kai mamos nebebus.
Kad nereikėtų gyventi globos namuose.
Mama dirba ligoninėje.
Ir mato žmonių.
Atvežamų į ligoninę iš globos namų.
Jos vaikų negalia nelabai sunki.
Jie gana savarankiški.
Tik mokytis įvairių dalykų jiems sunkiau.
Mama pasakoja atvirai.
Kad viskuo namuose rūpinasi ji viena.
Kartais jai būna per sunku.
Ji viena eina į darbą.
Ir dažnai pavargsta.
Grįžusi nori tik pailsėti.
Bet ateina vaikai.
Pradeda kalbinti.
Nori, kad mama apkabintų ir pabučiuotų.
Nori jai papasakoti, kaip sekėsi.
Ir ji skiria jiems dėmesio.
Mama nuolat moko vaikus gerai elgtis.
Kai Monika mokėsi pradinėse klasėse.
Vieną kartą parsinešė svetimą daiktą.
Mama nežino.
Ar tą daiktą mergaitei kas nors davė.
Ar ji pati pasiėmė.
Bet liepė nešti atgal.
Kad niekas nesakytų.
Neįgali mergaitė vagia.
Nes į vaikus su negalia.
Visi labiau kreipia dėmesį.
Ir daugiau apie juos kalba.
Kartą Monika papasakojo.
Kad jos klasėje viena mergaitė nusirengia.
Ir kiti vaikai iš jos juokiasi.
Mama patarė pamokyti draugę.
Kad daugiau taip nebedarytų.
Nes taip elgtis negražu.
Mergaitė Monikos paklausė.
Mama tikina.
Kad su vaikais reikia daug kalbėtis.
Negailėti laiko juos mokyti.
Nes tai jiems visam gyvenimui.
Moteriai būna skaudu.
Kai jos vaikus neteisingai apkaltina.
Nes jie neįgalūs.
Ypač dažnai taip nutinka Juliui.
Jei kaime kas nors ką nors iškrečia.
Tuoj kaimynai pagalvoja apie Julių.
Nes jis kitoks.
Bet mama negina savo vaikų.
Kol nežino, kad jie nekalti.
Ji kruopščiai išsiaiškina.
Kas nutiko ir kas dėl to kaltas.
Jei kalti jos vaikai.
Ji juos pabara ir auklėja.
Bet jei kalti kiti.
Ji savo vaikus gina visais būdais.
Net per teismą.
Jos vaikai yra nukentėję nuo kitų žmonių.
Ne vieną kartą.
Ritą gyvenimas su neįgaliaisiais užgrūdino.
Ji jaučiasi stipri.
Bet būna ir sunku.
Kai nėra ko paprašyti pagalbos.
Valstybė skiria per mažai dėmesio.
Neįgalių žmonių šeimoms.
Galbūt daugiau paramos gauna didelių miestų neįgalieji.
Ir jų šeimų nariai.
Bet mažuose miesteliuose ir kaimuose nepadeda niekas.
Ir neįgalieji čia atstumti.
Niekas nepaiso jų teisių.
Jos vaikai turi sveikas rankas ir kojas.
Jie galėtų dirbti.
Ir užsidirbti.
Bet darbo jiems niekas nepasiūlo.
O neįgaliųjų pašalpos labai mažos.
Vos po 150 eurų.
Jų neužtektų pragyventi.
Vaikai pragyvena tik mamos dėka.
Dėl to mama piktinasi.
Jos vaikai yra paslaugūs ir darbštūs.
Julius padeda kaimynui prižiūrėti arklius.
Jis šeria gyvulius ir valo gardus.
Kaimynas yra ūkininkas.
Mama tuo džiaugiasi.
Nes sūnus būna užsiėmęs.
O kaimynas vaikinu rūpinasi.
Juliui labai patinka arkliai.
Jis daug apie juos pasakoja.
Julius pasakoja apie arklių charakterį.
Jis moka atpažinti.
Kuris arklys piktas.
Ir prie to neina.
Renkasi meilesnį.
Mama džiaugiasi vaikino švelnumu.
Savaitgalių rytais jis paruošia mamai kavos.
Ir atneša į miegamąjį.
Monikai labiau patinka katės.
Ji namuose prižiūri katinėlį.
Mergina moka sutvarkyti namus, paruošti valgį, dirbti darže.
Rita stengiasi su vaikais praleisti daugiau laiko.
Jie kartu eina į kiną ir spektaklius.
Visi kasmet laukia atokvėpio stovyklų.
Kurias rengia Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija.
Nes ten visi gali pailsėti ir sukaupti jėgų.
Mama vadina save namų generolu.
Ji kartais labai pavargsta.
Nes jai tenka viskuo pasirūpinti.
Ir uždirbti pinigų.
Ir visus laiku nuvesti pas gydytojus.
Ji viską stropiai planuoja.
Bet kartais planai žlunga.
Tada tenka planuoti iš naujo.
Jos gyvenimas sunkus.
Bet laimingas.
