Taip pat gerina jų fizinę ir psichologinę būklę.
Gydymas jojimu labai naudingas.
Tai pastebi specialistai.
Taip pat pacientai ir jų artimieji.
Bet Lietuvoje ši paslauga kol kas nėra taikoma plačiai.
Ir ja naudotis gali nedaug žmonių.
Kuriems tai būtų naudinga.
Viktorija Palubeckienė yra gydomojo jojimo ir žirgininkystės specialistė.
Ji sako, kad neverta ginčytis.
Dėl žirgų poveikio sveikatai.
Poveikis labai aiškus ir geras.
Moteris gydo vaikus, paauglius ir suaugusiuosius.
Ji to mokėsi Didžiojoje Britanijoje.
Gydomasis jojimas žmogui teikia fizinę ir psichologinę naudą.
Taip pat moko bendrauti ir ugdo.
Tai ne tik jojimo pratimai.
Bet ir bendravimas su žirgu.
Pacientas mokosi gyvuliu rūpintis.
Jį šukuoja, vedžioja.
Taip siekiama pagerinti žmogaus psichikos būklę.
Ir paskatinti jį labiau save vertinti.
Jojant lavinama pusiausvyra.
Žmogus mokosi tiksliau judėti.
Stiprėja jo raumenys.
Kai suvaldo didelį gyvūną.
Ima pasitikėti savimi ir kitais.
Per užsiėmimus atliekamos ir įvairios užduotys.
Pacientai mokosi pažinti raides, skaičius, spalvas.
Turi planuoti veiksmus, priimti sprendimus.
Lavinama ir kalba.
Jojimu gydomi bet kokio amžiaus žmonės.
Kurie turi įvairių pažintinių, fizinių ar emocijų sunkumų.
Taip pat psichikos sutrikimų.
Per užsiėmimus taikomi įvairūs metodai.
Jie priklauso nuo paciento poreikių.
Pirmiausia Viktorija stengiasi pažinti pacientą.
Išsiaiškinti jo galimybes.
Taip pat jo ir artimųjų lūkesčius.
Ko jie tikisi iš gydymo.
Žirgas su žmogumi turi susidraugauti.
Pirmą užsiėmimą gydytoja stebi atėjusį vaiką ir jo tėvus.
Žiūri, kaip jie bendrauja.
Kaip vaikas jaučiasi šalia gyvūno.
Ir pirmą kartą nesodina vaiko ant žirgo.
O bendrauja būdami ant žemės.
Įprastai pacientai ateina 10 arba 12 kartų.
Ir dirba po 45 minutes.
Kiekvienam sudaroma atskira programa.
Pagal jo negalią.
Vaikų elgesys keičiasi negreitai.
Tai vyksta pamažu.
Gerėja fizinė ir emocinė būklė.
Gydytoja skatina vaikų pastabumą.
Ir po keleto užsiėmimų vaikai aprimsta.
Užsiėmimuose paprastai dalyvauja du žmonės.
Mokytojas ir pagalbininkas.
Kuris veda žirgą.
Arba eina greta raitelio.
To reikia, kad būtų saugu.
Viktorija dirba su 15 metų kumelaite.
Ji vardu Pypkė.
Kumelaitė seniai gydo žmones su negalia.
Gydomajam jojimui tinka ne bet kuris gyvūnas.
Žirgas turi būti ramus, kantrus ir sveikas.
Jis turi nebijoti įvairių daiktų ir žmonių.
Nekreipti dėmesio į raitelių judesius.
Žirgais irgi reikia labai rūpintis.
Jie turi gyventi tarp kitų arklių.
Ganytis lauke ir išsilakstyti, pažaisti.
Kad būtų geros nuotaikos.
Bet ir žirgai kartais būna nenusiteikę dirbti.
Tada gydytoja tai paaiškina pacientui.
Tokias problemas svarbu spręsti kartu su raiteliu.
Žirgai dalyvauja ir psichologinio konsultavimo užsiėmimuose.
Kartu su Viktorija dirba ir patyrusi psichologė.
Abi gydytojos baigė specialius mokslus ir vis tobulinasi.
Šiuose užsiėmimuose dalyvauja žirgas, psichikos sveikatos specialistas ir žirgų specialistas.
Pacientas užsiėmimuose nejodinėja.
Bendrauja visi ant žemės.
Bet žirgas gali reaguoti į tai, kas vyksta.
Čia žirgai tik tarpininkai.
Bet jie ne tik stebi.
Nes jie bendraujantys gyvūnai.
Jie reaguoja į aplinkinių emocijas, elgesį.
Taigi ir jie aktyviai dalyvauja.
Kiekvienas žirgas turi savo charakterį.
Ir į kiekvieną žmogų reaguoja vis kitaip.
Žirgai padeda žmonėms atsiverti.
Ir pamatyti save iš šalies.
Savo problemas taip pat.
Šiuose užsiėmimuose dažniausiai dalyvauja vyresnio amžiaus vaikai.
Varginami nerimo ar blogos nuotaikos.
Paaugliams labiau patinka sakyti.
Kad eina į užsiėmimą su žirgais.
Negu į konsultaciją pas psichologą ar psichiatrą.
Bet žirgų pagalba laikina.
Tik kol žmogus nuspręs kreiptis į kitus specialistus.
Viktorija sako.
Kad yra atlikta per mažai tyrimų.
Kurie įrodytų tokio gydymo naudą.
Bet specialistai ir pacientai, jų artimieji tuo neabejoja.
2013 m. šios specialistės apklausė užsiėmimus lankiusių vaikų tėvus.
Tarp jų buvo ir sveikų vaikų.
Ir turinčių raidos sutrikimų.
Dauguma tėvų sakė.
Kad vaikams daugiausiai džiaugsmo teikė ryšys su gyvūnu.
Ir draugystė su specialistėmis.
Vaikai išmoko tvarkos.
Įprato klausytis nurodymų.
Po užsiėmimų jie tapo drąsesni.
Ir išmoko išsakyti savo jausmus, norus.
Vaikai pradėjo geriau bendrauti su gyvūnais ir žmonėmis.
Tapo savarankiškesni.
Pagerėjo jų miegas.
Sumažėjo aukščio baimė.
Tėvai džiaugėsi šiais užsiėmimais.
Lietuvoje šis gydymo būdas dar nesulaukia reikiamo vertinimo.
Specialistės labai tikisi.
Kad ateityje žirgais galės džiaugtis daug daugiau žmonių.
Kuriems reikia tokios pagalbos.
