Čia jis surengtas pirmą kartą.
Susirinko sportininkų iš 25 pasaulio šalių.
Net Japonijos, JAV, Egipto ir kitų.
Taip pat ir iš artimesnių šalių.
Dalyvavo 66 sveikieji sportininkai.
Ir 39 sportininkai su negalia.
Lietuvai atstovavo 3 neįgalieji.
Tadeušas Šimkovičius iš Švenčionių.
Kaunietė Laima Lažinskienė.
Ir vilnietis Borisas Gavrilovas.
Pasaulio orientavimosi sporto takais čempionate neįgalieji varžosi tose pačiose trasose.
Kaip ir negalios neturintieji sportininkai.
Tik laimėtojai apdovanojami atskirai.
Šiemet tarp neįgaliųjų čempionu tapo Ola Janssonas.
Jis yra iš Švedijos.
Sidabro medalį pelnė Vladislavas Vovkas.
Jis atvyko iš Ukrainos.
Bronzos medalį laimėjo Jana Kostova.
Sportininkė yra iš Čekijos.
Lietuviams sėkmingiausios buvo komandinės varžybos.
Mūsų komanda čia užėmė 8 vietą.
Sportininkai įveikė 4,6 km trasą.
Joje buvo 27 kontroliniai punktai.
Labiausiai patyręs Lietuvos orientacininkas buvo Tadeušas Šimkovičius.
Jis 2004 m. Italijoje Europos čempionate iškovojo aukso medalį.
2005 m. Lietuvos rinktinė iš Japonijos parvežė sidabro medalį.
Ten vyko pasaulio čempionatas.
Po 3 metų Lietuva Čekijoje tapo pasaulio čempione.
Šių metų čempionate dalyvavo įvairių negalių turintys žmonės.
Maždaug pusė iš jų su sunkia judėjimo negalia.
Galintys judėti tik vežimėliais.
Daugiausiai jų atvyko iš Rusijos.
Bet buvo ir italų, ispanų, latvių.
Silpniausiems sportininkams padėjo stūmikai.
Tai pagalbininkai.
Jie pastumdavo vežimėlius smėlėtais takais.
Ir kitose sunkiose trasos vietose.
Be padėjėjų neįgalieji būtų neįveikę trasų.
Tadeušas varžybose dalyvavo su pagalbiniu elektriniu ratu.
Šis ratas sportininkui labai padėjo.
Vyras galėjo daugiau laiko skirti užduotims.
Nes jas įveikti neįgaliesiems taip pat sunkiau.
Negu sveikiesiems.
Tačiau Tadeušas mano.
Kad ne fizinės jėgos svarbiausia.
Svarbiau gerai skaityti žemėlapį.
Mokėti naudotis kompasu.
Ir turėti kitų reikalingų įgūdžių.
Tada gali aplenkti ir greitesnį.
Bet ne tokį patyrusį sportininką.
Pirmosios varžybos Lietuvoje vyko Rumšiškėse.
Čia per 160 minučių reikėjo įveikti 2,8 km trasą.
Miške buvo išdėstytas 21 punktas.
Laimai trasą įveikė aštuoniolikta.
Borisas užėmė dvidešimtą vietą.
Tadeušui teko dvidešimt ketvirta vieta.
Antrosios varžybos vyko Aukštadvaryje.
Čia buvo parengta 2,35 km trasa.
Su 28 kontroliniais punktais.
Juos reikėjo rasti per 160 minučių.
Šįkart pirmas iš lietuvių buvo Tadeušas.
Antra Laima.
Trečias Borisas.
Bendri dviejų dienų rezultatai tokie.
Laima buvo 18.
Tadeušas 20.
Borisas užėmė 28 vietą.
Orientavimosi sportas tarsi šachmatai.
Nes prie kiekvienos užduoties reikia pagalvoti.
Prie kiekvieno punkto užtrunki nevienodai.
Nes jie skirtingo sunkumo.
Tadeušas orientavimosi sportu užsiima daugiau kaip 20 metų.
Seniau jis neturėjo negalios.
Tada mėgo lengvąją atletiką.
Ir šuolius į tolį.
Bet kilnodamas štangą.
Susižeidė stuburą.
Ir teko rinktis kitą sporto šaką.
Labiau tinkamą žmogui su neįgaliojo vežimėliu.
Po traumos buvo ir nežinios.
Bet gyventi padėjo Lietuvos aktyviosios reabilitacijos asociacijos rengiamos stovyklos.
Ten vyras pats išmoko gyventi.
Ir judėti neįgaliojo vežimėliu.
Paskui padėdavo kitiems.
10 metų jis dirbo šios asociacijos instruktoriumi.
Vyras toliau gyveno aktyviai.
Ir daug sportavo.
Varžybose susitinka su naujais ir senais draugais.
Taip pat jam patinka keliauti.
Į pasaulio ir Europos čempionatus.
Ir varžybas.
Kurios vyksta įvairiose pasaulio šalyse.
Jis jau pradeda ruoštis į kitų metų varžybas.
Daugpilyje rengiamą pasaulio čempionatą.
Ir Slovakijoje ruošiamą Europos čempionatą.
Laima pasakoja apie šias varžybas.
Buvo nelengva.
Nes trukdė lietus.
Buvo sunku įžiūrėti taškus žemėlapyje.
Sportininkams reikėjo dažnai valyti akinius.
Lietuvos komandoje buvo net du sportininkai su akiniais.
Laima orientavimosi sportu užsiima nuo 7 klasės.
Seniau ji bėgiodavo.
Kol pakliuvo į avariją.
Ant jos automobilio neužšoko briedis.
Ir moterį sužalojo.
Ji tapo neįgali.
Po avarijos 10 metų moteris nesportavo.
Nors ją įkalbinėjo tėtis Danielius Štaras.
Jis gerai žinomas orientacininkas.
Vėl sportuoti kalbino sesuo Gražina.
Ir kartą jai pavyko įkalbėti Laimą.
Sesuo grįžo iš seminaro.
Kuriame kalbėjo apie neįgaliųjų sportą.
Ir vėl paragino pabandyti.
Tada Laima vėl grįžo į sportą.
Ir sportuoja iki šiol.
Orientavimosi sportas bėgant ir einant takais skiriasi.
Bėgant svarbus greitis.
Einant takais svarbu susikaupti.
Ir greitai priimti sprendimus.
Kartais rengėjai klaidina sportininkus.
Ir tada laimi sumaniausi.
Daugiausia emocijų kyla grįžus iš trasos.
Kai sportininkai gauna išklotines.
Su pažymėtais teisingais užduočių sprendimais.
Vieni tada džiaugiasi.
Kiti nusimena.
Nes būna kažko nepastebėję.
Europos ir pasaulio čempionatuose būna tikslūs žemėlapiai.
Ir sportininkai jais labai džiaugiasi.
Šįkart labai tikslūs buvo tik paskutinės dienos žemėlapiai.
Borisas Gavrilovas buvo profesionalus sportininkas.
Seniau jis užsiėmė imtynėmis.
Taip pat mėgo lengvąją atletiką.
Stumdavo rutulį, mėtė diską.
Dalyvaudavo plaukimo čempionatuose.
Kilnojo svarmenis.
Bet sportininką ištiko insultas.
Ir paralyžiavo dešiniąją pusę.
Vyras iš naujo mokėsi vaikščioti ir kalbėti.
Pirmos jo orientavimosi sporto varžybos vyko Palangoje.
Tradiciniame festivalyje „Sportas visiems“.
Vyras gerai atsimena 2006 m. Europos čempionatą.
Jis vyko Marijampolėje.
2008 m. vyras dalyvavo šalies rinktinėje.
Ir pasaulio čempionate Čekijoje laimėjo auksą.
Nors lietuviai šį kartą nelaimėjo.
Bet nenusimena.
Jie džiaugiasi sportu.
Nes jis dovanoja visavertį gyvenimą.
Ir pozityvų požiūrį.
Kiekvienos varžybos yra pergalė prieš savo negalią.
Ir patvirtinimas.
Kad žmonės gali daugiau negu patys mano.
