Kai kuriuos neįgaliuosius nauja tvarka nuskriaudė.
Dabar kitaip apskaičiuojamas šalpos pensijų dydis.
Ir tikslinės kompensacijos.
Iki 2017 metų jos buvo susietos su socialinio draudimo pensijos dydžiu.
Kai didėdavo bazinė pensija.
Kildavo ir šalpos pensija.
Taip pat padidėdavo tikslinės kompensacijos.
Tai galiojo visiems neįgaliesiems.
Dabar yra kitaip.
Šalpos pensijos ir tikslinės kompensacijos nebepriklauso nuo socialinio draudimo pensijos dydžio.
Ir jei didėja socialinio draudimo pensija.
Šalpos pensija lieka tokia pat.
Tikslinės kompensacijos taip pat nedidėja.
Kai kuriems neįgaliesiems nauja tvarka nepalanki.
Bazinė socialinio draudimo pensija pakilo.
Nuo 112 eurų.
Iki 120 eurų.
Toks nutarimas priimtas praeitų metų pabaigoje.
O šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų pagrindas liko toks pat.
112 eurų.
Kiekvienam gavėjui išmoką apskaičiuoja pagal jo situaciją.
Išmoką gali gauti neįgalūs vaikai.
Taip pat suaugę neįgalieji.
Kurie neturi reikiamo darbo stažo.
Ir negauna socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos iš Sodros.
Šalpos pensiją gali gauti ir kiti asmenys.
Jie išvardinti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme.
Inga Barauskaitė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Valstybinių pensijų skyriaus vedėja.
Ji nurodo, kiek žmonių gauna šias išmokas.
Beveik 60 tūkstančių žmonių gauna šalpos pensijas.
Iš jų beveik 43 tūkstančiai žmonių yra neįgalūs.
Beveik 100 tūkstančių žmonių gauna tikslines kompensacijas.
Dauguma gavėjų yra neįgalūs.
Visi kiti Lietuvos neįgalieji gauna socialinio draudimo padidintą pensiją.
Tokių žmonių yra apie 202 tūkstančius.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos teisininkas
yra Giedrius Stoškus.
Jis baiminosi, kad dėl naujos tvarkos kai kurios išmokos nedidės.
Arba didės labai mažai.
Panašių pavyzdžių jau buvo anksčiau.
Su nukentėjusių asmenų pensijomis.
Dabar nukentėjusių asmenų bazinė pensija yra daug mažesnė.
Negu socialinio draudimo bazinė pensija.
Bet nukentėjusių asmenų pensija yra tik papildoma.
O už šalpos pensiją neįgalieji turi pragyventi.
Kai kuriems neįgaliesiems naujoji tvarka labai pablogino reikalus.
Jie gauna per mažai pinigų.
Kad galėtų pragyventi.
Daugelis neįgaliųjų negali dirbti.
Ir įgyti reikiamo darbo stažo.
Kad galėtų gauti iš Sodros didesnę pensiją.
Darbo stažas yra žmogaus išdirbtų metų kiekis.
Dirbantis žmogus moka mokesčius.
Ir taip kaupia senatvės pensiją.
Dirba tik nedidelė dalis darbingo amžiaus neįgaliųjų.
Ir tik didesniuose Lietuvos miestuose.
Nemaža dalis neįgaliųjų turi pragyventi tik iš šalpos pensijos.
Ji nedidinta nuo praeitų metų pradžios.
Tik kai kuriems neįgaliesiems išmokos padidėjo
dėl naujos išmokų nustatymo tvarkos.
Per pusantrų metų daug kas brango.
Kilo minimali mėnesinė alga.
O šalpos pensijos ir tikslinės kompensacijos liko tokios pat.
Labiausiai dėl naujos tvarkos nukenčia jauni žmonės.
Jei neįgaliu tampa jaunas žmogus.
Jis nebegalės dirbti.
Ir užsidirbti didesnės pensijos.
Todėl gali skursti visą gyvenimą.
Šiek tiek lengviau yra jauniems neįgaliesiems.
Kurie mokosi.
Daugiau pinigų gauna studijuojantieji universitete ar kolegijoje.
Pasakoja Giedrius Stoškus.
Tikslinės kompensacijos išmokas gauna neįgalieji.
Kuriems reikalingas pagalbininkas.
Kai žmonės kreipiasi dėl darbingumo lygio nustatymo.
Jie turi prašyti įvertinti ir jų specialiuosius poreikius.
Tada gali būti skiriamos šios išmokos.
Jų dydis priklauso nuo negalios sunkumo.
Šiemet ši suma liko tokia pati.
O darbo užmokestis augo.
Todėl neįgaliųjų pagalbininkai norėtų didesnio atlygio.
Arba trumpiau dirbti už tą pačią sumą.
Taigi neįgalusis netenka dalies pagalbos.
Neteisinga ir tokia tvarka.
Kad darbingo amžiaus žmogus gauna dvigubai daugiau pinigų.
Negu sulaukęs senatvės pensijos neįgalusis.
Nes samdyti pagalbininką kainuoja tiek pat.
Gintas Gražulis yra silpnaregis.
Jis 23 metus dirbo masažuotoju.
Tai buvo jo verslas.
Tada jam nereikėjo mokėti Sodros mokesčių.
Neįgalieji nuo šių mokesčių buvo atleisti.
Ir nebuvo skaičiuojamas darbo stažas.
Pagal dabartinę tvarką reikia mokėti įmokas Sodrai.
Bet vyresnio amžiaus žmonės nespės išdirbti tiek metų.
Kad gautų didesnę senatvės pensiją.
Todėl šalpos pensija ir tikslinė kompensacija Gintui svarbios.
Ir žmogus liūdi.
Kad šių išmokų nedidina.
Jolanta Giedrikienė gyvena Radviliškyje.
Ji ir jos vyras nemato.
Abu moka masažuoti.
Bet Radviliškis per mažas miestas.
Ir neregių verslas negalėtų čia gyvuoti.
Jiems apmaudu.
Kad daug kalbama apie neįgaliųjų integraciją.
Bet norintiesiems dirbti iškyla tiek kliūčių.
Pakeisti situaciją gali tik sprendimas didinti šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazes.
Neįgaliųjų organizacijos turėjo to reikalauti anksčiau.
Prieš priimant naujus įstatymus.
Bet to prašyti galima ir dabar.
Aktyviau veikti turėtų Lietuvos neįgaliųjų forumas.
Nes tai svarbiausia neįgaliųjų reikalus ginanti organizacija.
Ji vadovaujasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis.
Lietuvoje susirūpinimą kelia tai.
Kad neįgaliesiems skurdas gresia labiau negu kitiems.
Tad Jungtinės Tautos rekomenduoja užtikrinti.
Kad neįgaliųjų šeimos turėtų tinkamo dydžio pajamas.
Ir su negalia susijusioms išlaidoms.
Svajūnė Gaidamavičienė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Valstybinių pensijų skyriaus patarėja.
Ji komentuoja.
Šalpos išmokas ir tikslines kompensacijas moka iš valstybės biudžeto.
Ir jų dydis priklausys nuo valstybės biudžeto galimybių.
Tikslinės kompensacijos yra papildomi pinigai.
Skiriami tenkinti neįgaliųjų poreikiams.
Valstybė neįgaliųjų poreikius tenkina ne tik pinigais.
Bet ir techninėmis priemonėmis.
Ir socialinėmis paslaugomis.
Svajūnė Gaidamavičienė atkreipia dėmesį.
Kad nuo 2017 metų pasikeitė šalpos neįgalumo pensijų dydžiai.
Jie priklauso nuo žmogaus darbingumo.
Kai kuriems neįgaliesiems šios pensijos didėjo.
Padidinti šalpos pensijas ir tikslines kompensacijas gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Jei patvirtintų naują bazinį dydį.
Sprendimas bus priimtas planuojant kitų metų valstybės biudžetą.
