Ji turi dar du vyresnius sūnus.
Joana yra psichologė.
Ir kaniterapeutė.
Ji dirba su šunimis.
Ir negalią turinčiais vaikais.
Šunys padeda lavinti vaikus.
Jauniausias Joanos sūnus yra Mantas.
Jis nuo gimimo neįgalus.
Bet jam labai pasisekė.
Nes visa šeima jį labai myli.
Ir labai rūpinasi.
Mantui yra dešimt metų.
Jis mielai bendrauja.
Vaikas juda neįgaliojo vežimėliu.
Mantas mėgsta dėlioti raides.
Jis sudėlioja iš raidžių savo šuns vardą Kia.
Ir jį ištaria.
Jis pats išrinko šį vardą.
Paaiškina mama.
Kai gimė Mantas.
Tėvai greitai pastebėjo.
Kad jis ne toks kaip kiti vaikai.
Antrą dieną vaikas pradėjo dusti.
Buvo ir kitų požymių.
Kad ne viskas gerai.
Tėvai nuvežė berniuką ištirti.
Į Santariškių vaikų ligoninę.
Ten sužinojo apie jo negalią.
Tai genetinė liga.
Mama yra psichologė.
Ji padėdavo kitiems įveikti sunkumus.
Bet dėl savo sūnaus ji pati labai nuliūdo.
Ir sunkiai susitaikė su šia žinia.
Ji ėmė mokytis priimti negalią.
Vyriausiam sūnui tada buvo 11 metų.
Jo vardas Martynas.
Vidurinis sūnus Mykolas.
Jam buvo 5 metai.
Tėvams buvo svarbu vaikus išmokyti suprasti.
Kad jų jauniausias brolis kitoks.
Ir kad vaikai priimtų jį tokį.
Vyresniesiems sūnums puikiai sekėsi.
Jie labai rūpinasi neįgaliu broliu.
Mykolas jam skaito pasakas.
Mantukas jų mielai klausosi.
Martynas jau gyvena atskirai.
Mantas su mama dažnai vykdavo į reabilitacijos stovyklas.
O namuose darydavo pratimus.
Berniukas mažai kalba.
Bet seniai domisi raidėmis.
Pažįsta jas visas.
Ir sako žodžius po vieną raidę.
Mokytis raidžių jis pradėjo namuose.
Su mamos pagalba.
O „Vilties“ mokykloje jam padeda mokytoja Rita.
Ir logopedė Valerija.
Ji moko vaikus kalbėti.
Mantui patinka šalia turėti raidyną.
Mokykloje berniukas išmoko daugelio dalykų.
Savarankiškai valgyti.
Ir gerti iš puodelio.
Nusiauti batus.
Ir nusivilkti striukę.
Visa šeima tuo labai džiaugiasi.
Mama pasakoja.
Kad tų pačių dalykų reikia mokytis ir namuose.
Ir mokykloje.
Tada vaikas geriau įsimena.
Mantas pradėjo kartoti veiksmus.
Tik žiūrėdamas į kitus vaikus.
Bet savo klasėje jis yra stipriausias.
Kiti vaikai gali dar mažiau.
Todėl jam truputį sunku.
Išmokti ko nors naujo.
Mantas pažįsta spalvas.
Moka skaičiuoti.
Ir labai gerai atskiria automobilius.
Žino visų jų pavadinimus.
Jis renka automobilių modeliukus.
Ir automobilių raktus.
Tėvai jam perka žurnalų apie automobilius.
Berniuko mėgstamiausia televizijos laida irgi yra apie mašinas.
Vasaromis visa šeima keliauja po Europą.
Mantas pasako.
Kad buvo Vokietijoje.
Automobilių muziejuje.
Mantui ten labai patiko.
Skristi lėktuvu jis nelabai mėgsta.
O važiuoja mielai.
Buvo ir Italijoje.
„Ferrari“ automobilių muziejuje.
Kelionėje šeima žaidžia žaidimą.
Kuris pakeliui pamatys.
Daugiau kurios nors markės automobilių.
Mantui šis žaidimas patinka.
Labiausiai jis mėgsta galingas mašinas.
Kurių retai mato gatvėje.
Jis turi daug jų modeliukų.
Taip pat vaikas naudojasi kompiuteriu.
Moka susirasti įdomių dalykų.
Jo šeimos gyvenime svarbūs du šunys.
Tai jų kalytės Norma ir Kia.
Su jomis mama kuria užduotis.
Ir lavina vaikus su negalia.
Mantas pirmas išbando.
Ar pratimai tinkami.
Joana anksti suprato.
Kad gyvūnai gali pagelbėti.
Ji stebėjo Manto elgesį.
Su vienais gyvūnais jis norėdavo bendrauti.
O kitus tik stebėdavo iš tolo.
Šeima įsigijo katę.
Berniukui patiko jos minkštumas.
Ir švelnumas.
Bet mama vis galvodavo.
Kad daug naudos teiktų šuo.
Jie jau turėjo labradoro retriverių veislės kalytę.
Jos vardas Norma.
Tai didelis, ramus šuo.
Šie šunys gero būdo.
Būdamas mažas Mantas bijojo Normos.
Galbūt jį gąsdino jos šlapia nosis.
Arba garsus šnopavimas.
Norma greitai suprato.
Kad vaikas jos bijo.
Ir nesiartindavo prie jo.
Ji nustojo namuose loti.
Jei vaikas nerimaudavo.
Norma tupėdavo tyliai.
Dabar Mantas jos nebebijo.
Šeima įsigijo dar vieną šunį.
Vaikas pats išrinko vardą Kia.
Tai judri ir draugiška kalytė.
Joana prisimena vieną įvykį.
Kartą Mantas sirgo.
Mama rado jį tarp šunų.
Kia gulėjo šalia jo.
Norma buvo prie kojų.
Du svečių šuniukai gulėjo iš šonų.
Tada mama susidomėjo kaniterapija.
Tai lavinimas su šunimis.
Ji ėmė ieškoti.
Kur galima to mokytis.
Joana pati baigė kursus.
Išmokė Kią.
Ir tapo kaniterapeute.
Ji viską daro dėl Manto.
Berniukas namuose mato.
Kaip mama moko Kią užduočių.
Jis mėgdžioja mamą.
Ir išbando.
Ar užduotis ne per sunki.
Kitiems neįgaliems vaikams.
Mantas moka šunų komandas.
Ir labai stengiasi.
Mama stebisi.
Kad jam puikiai sekasi.
Kurti užduotis.
Lyg mažus spektaklius.
Per šiuos žaidimus vaikai mokosi.
Kai Joana pirmą kartą nusivedė į Manto mokyklą Normą.
Berniukas visiems rodė.
Kad tai jo šuo.
Ir ragino jį glostyti.
Tada moteris įsitikino.
Kokia veiksminga kaniterapija.
Vienas berniukas bijojo šunų.
Bet ir jis atsargiai artinosi.
Tada palietė gyvūną lyg netyčia.
Vienos mergaitės raumenys būdavo įsitempę.
Bet palietusi šunį.
Ji atgniaužė kumštelius.
Dabar Joana mokykloje lankosi su Kia.
Du kartus per savaitę.
Ir dirba su neįgaliais vaikais.
Ji pastebėjo.
Kad ir šuo gali prisitaikyti.
Nepaisyti tam tikrų garsų.
Kvapų ir vaikų judesių.
Kia atpažįsta vaikus.
Su kuriais dirba.
Ir jaučia, kurie atsargesni.
Su šuniuku vaikai mokosi pažinti spalvas.
Lavina smulkiąją motoriką.
Ir daro mankštą.
Jiems užsiėmimai teikia daug džiaugsmo.
Ir vaikai reiškia emocijas.
Joana sako.
Kad jie su vyru nekelia tikslų.
Mantą išmokyti ko nors.
Per tam tikrą laiką.
Jie tiesiog myli sūnų.
Ir su juo iš naujo atranda pasaulį.
