Jie negali girdėti kitų žmonių.
Bet jie turi savo kalbą.
Ji vadinasi gestų kalba.
Šie žmonės kalbasi pirštais.
Gestai yra jų žodžiai.
Gestų kalbą moka ir kai kurie girdintys žmonės.
Kurie nori susikalbėti su kurčiaisiais.
Gestų kalbos vertėjais dirba ir kurtieji.
Ir šios negalios neturintys žmonės.
Lietuvoje yra apie 110 gestų kalbos vertėjų.
Tik apie 10 jų yra negirdintys.
Visi kiti vertėjai girdi.
Apie jų darbą pasakoja Ramunė Leonavičienė.
Ji yra Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė.
Dažnai gestų kalbos vertėjai dirba po du.
Vienas būna girdintis.
Kitas kurčiasis.
Jie vienas kitam padeda.
Seniau kurtieji girdintiems vertėjams būdavo mokytojai.
Jie pamokydavo reikiamų gestų.
Patardavo, kaip geriau versti.
Kartais sutaikydavo kurčiąjį su vertėju.
Oficialiai kurti vertėjai pradėjo dirbti nuo 2006 metų.
Vertėjo darbą gali dirbti ir girdintieji.
Ir kurtieji.
Visi gali dirbti vienodai gerai.
Bet kartu galima pasiekti geresnį rezultatą.
Sako Ramunė Leonavičienė.
Ieva Pečiulytė-Silaeva yra Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja.
Moteris turi klausos negalią.
Ji pasakoja, kad kurtieji irgi kalba skirtingai.
Ne visi moka aiškiai pasakyti mintį.
Skirtingose vietovėse gyvenantys kurtieji gali šiek tiek skirtingai kalbėti.
Girdintiems vertėjams gali būti sunku juos suprasti.
O kurtieji vertėjai supranta.
Nes gestų kalbą jie moka nuo mažens.
Tai jų gimtoji kalba.
Tad kurtieji supranta mintį.
Ir iš sunkiau kalbančio žmogaus gestų.
Ir ją tiksliai persako girdinčiam vertėjui.
O girdintis vertėjas pasako lietuvių kalba.
Labai tiksliai versti reikia teismuose.
Policijos apklausose.
Tiksliai pasakyti reikia poliklinikose ar ligoninėse.
Negirdintys, bet patyrę gestų kalbos vertėjai padeda ir naujokams.
Kuriems trūksta patirties.
Kurtieji vertėjai patikslina mintis.
Pataria, kokius gestus vartoti.
Paskui aptaria padarytas klaidas.
Ieva sako.
Kad seniau klientai nustebdavo.
Kai versti ateidavo du vertėjai.
Bet vėliau jie pamatė.
Kaip naudinga.
Kad du vertėjai gali pasitarti.
Ir pasakytą mintį išversti tiksliau.
Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas yra Arūnas Bražinskas.
Jo gimtoji yra gestų kalba.
Taigi jis padeda bendradarbiams tada, kai sunkiausia.
Oficialiai jis dirba vertėju 10 metų.
Bet iš tikrųjų versdavo dar mokykloje.
Nes padėdavo draugams suprasti.
Ką sako mokytojas.
Kurtieji vertėjai geriau supranta bet kokią gestų kalbą.
Labai sunku versti vaikų gestų kalbą.
Nes vaikai pirštais pasako labai greitai.
Arūnas Bražinskas mielai vertėjauja vaikams.
Nes jis supranta jų gestų kalbą.
Ir gali išversti nuosekliau.
Kitas vertėjas šią vaiko mintį pasako garsiai.
Auksė Šiaudkulienė yra Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėja.
Jos paslaugų dažniausiai prireikia mokyklose.
Ir teisinėse įstaigose.
Taip pat dažnai verčia pagyvenusių žmonių kalbą.
Ji sako.
Kad be kurčiųjų vertėjų neapsieisi.
Kai reikia versti kai kurių kurčiųjų kalbą.
Kartais žmonės vartoja kitokius gestus.
Negu girdintieji mokėsi.
Kartais žmonės sunkiau orientuojasi.
Arba mažai bendrauja.
Tada jų gestų kalba būna nenuosekli.
Ją sunku suprasti.
Girdintys vertėjai dažnai jos nesupranta.
O kurtieji supranta.
Gestų kalbos vertėjų prireikia psichologams.
Ir psichiatrams.
Kai gydo kurčiuosius.
Tada labai svarbu tiksliai susikalbėti.
Ir du vertėjai verčia geriau negu vienas.
Kiekvienos šalies žmonės turi ir savo gestų kalbą.
Yra lietuvių gestų kalba.
Yra anglų gestų kalba.
Kitų šalių gestų kalbos.
Ir yra tarptautinė gestų kalba.
Ji yra sukurta dirbtinai.
Nė vienoje šalyje ji nėra gimtoji.
Bet mokėti tarptautinę gestų kalbą labai gerai.
Ji vertėjams labai reikalinga.
Tarptautinę gestų kalbą vartoja didesniuose renginiuose.
Į kuriuos atvažiuoja žmonių iš kitų šalių.
Lietuvoje tarptautinę gestų kalbą moka apie 10 vertėjų.
Jei mokančiųjų būtų daugiau.
Lietuvoje galėtų vykti daugiau tarptautinių renginių.
Ir bendruomenė daugiau sužinotų.
Tad reikia mokytis tarptautinės gestų kalbos.
Ieva Pečiulytė-Silaeva pastebi.
Kad vis prireikia rusų gestų kalbos.
Rusų gestų kalbos vertėjų reikia ir Klaipėdoje.
Ypač vasaromis.
Kai atvažiuoja rusų poilsiautojų.
Ir prekeivių iš Ukrainos.
Kurtieji gestų kalbos vertėjai kiekvienoje šalyje turi skirtingas sąlygas.
Vienose šalyse jie lygiaverčiai darbuotojai.
Kitose šalyse jiems sunkiau varžytis su girdinčiaisiais.
Šie vertėjai mato dar vieną problemą.
Trūksta jiems tobulėti skirtų programų.
Vertėjams su klausos negalia labai svarbu.
Kad kurčiųjų bendruomenė gautų kokybiškas paslaugas.
Ieva Pečiulytė-Silaeva susipažino su Skandinavijos kurčiųjų situacija.
Ir ji bando atkreipti dėmesį į Lietuvos kurčneregius.
Žmones, kurie negirdi ir nemato.
Lietuvoje jiems niekas neteikia paslaugų.
Nes nežino, kaip tai daryti.
O to skubiai reikėtų.
Arūnas Bražinskas mano.
Kad gestų kalbos vertėjais galėtų būti tik mokslus baigę žmonės.
Nesvarbu, ar jie girdintieji.
Ar kurtieji.
Todėl jis pats įstojo į Vilniaus kolegiją.
Studijuoti gestų kalbos vertimo.
Nors jis jau turi daug patirties.
Ir kalba taisyklinga gestų kalba.
Bet vyras mano.
Kad mokytis reikia visą gyvenimą.
Ramunei Leonavičienei atrodo.
Kad Lietuvoje kurtieji visai gerai integruojami į vertėjų centrų darbą.
Pavasarį Kaune kurtiesiems gestų kalbos vertėjams vyko mokymai.
Juos rengė Europos kurčiųjų gestų kalbos vertėjų forumas.
Jo narys yra ir Arūnas Bražinskas.
Jis džiaugėsi.
Kad mokymuose galėjo dalyvauti daug Lietuvos vertėjų.
Ir gestų kalbos mokytojų.
Seminaruose jie kalbėjo apie vertėjų komandinį darbą.
Ir kurčiojo vertėjo privalumus.
Taip pat sunkumus.
Mokymus vedė kurčios gestų kalbos vertėjos.
Viena jų atvyko iš Nyderlandų.
Kita iš Danijos.
Ji pasakojo apie gestų kalbos vertimą medicinos įstaigose.
Nes turi daug patirties šioje srityje.
Arūnas Bražinskas sakė.
Kad kursai buvo labai naudingi.
Ir labai profesionalūs.
Kurtieji vertėjai pamatė.
Kokią naudą jie gali teikti kurčiųjų bendruomenei.
Ir kokie jie yra svarbūs.
