Patys žmonės turi mokėti tik dalį kainos.
Dažniausiai taip apmokami brangūs vaistai.
Kuriuos žmogus turi vartoti ilgą laiką.
Kitaip žmonės negalėtų pirkti tiek vaistų.
Jiems būtų per brangu.
Sveikatos apsaugos ministerija sudarė vaistų sąrašą.
Kurių dalį kainos apmokės.
Tai vadinami kompensuojamieji vaistai.
Bet nuo liepos mėnesio galioja nauja tvarka.
Sudarytas naujas vaistų sąrašas.
Jame surašyti pigesni vaistai negu anksčiau.
Nes valstybė nori sutaupyti pinigų.
Bet kai kuriems žmonės nauja tvarka blogesnė.
Nes jiems reikalingų vaistų valstybė nekompensuoja.
Šiems žmonėms siūlo pigesnius vaistus.
Su ta pačia veikliąja medžiaga.
Veiklioji medžiaga yra pagrindinė vaistų medžiaga.
Kuri ir gydo ligą.
Bet vaistuose yra ir kitų medžiagų.
Jos gali veikti žmogaus sveikatą.
Ir sukelti šalutinį poveikį.
Pakenkti kitiems organams.
Žmogus gali jaustis prastai.
Todėl kai kurie žmonės nedrįsta pirkti pigesnių vaistų.
Nors vaistininkai jiems jų siūlo.
Tada sergantieji turi mokėti daug pinigų.
Už savo įprastus vaistus.
Valentinos dukra serga.
Ji turi nuolat gydytis.
Seniau ji bandė vartoti kitus vaistus.
Bet tie jai netiko.
Dabartiniai vaistai merginai pagerina sveikatą.
Liepos mėnesį mama norėjo nupirkti įprastų vaistų.
Ir už juos turėjo sumokėti 33 eurus.
Seniau mokėdavo 8 eurus.
Vaistininkė jai siūlė pigesnių vaistų.
Su ta pačia veikliąja medžiaga.
Veiklioji medžiaga yra pagrindinė vaistų medžiaga.
Bet mama nedrįso jų pirkti.
Nes nežino gydytojos nuomonės.
O pati nenorėjo rizikuoti.
Nes nauji vaistai gali pakenkti jos dukrai.
Dar mamai pasakė.
Kad šių vaistų vaistinėje nedaug liko.
Ir vėliau jie gali kainuoti dar brangiau.
Skundžiasi ir kiti tėvai.
Astos dukrai reikia vaistų nuo epilepsijos.
Tai tokie priepuoliai.
Mergaitei tinkamus vaistus rado ne iškart.
Išbandė daugelį vaistų.
Dabartiniai jai tinka.
Bet šių vaistų taip pat nebekompensuoja.
Mama nusipirko jų pusei metų.
Bet paskui teks mokėti daug didesnę kainą.
O Mariui pasisekė.
Jis vaistais mažina kraujospūdį.
Ir jo vaistai dabar atpigo.
Bet gal jis sumokėjo pigiau.
Nes pirko kitoje vaistinėje?
Lina Bušinskaitė-Šriubėnė yra sveikatos apsaugos ministro patarėja.
Ji sako.
Kad Sveikatos apsaugos ministerija norėjo padėti pacientams.
Sumažinti vaistų kainas.
Kad žmonės už vaistus turėtų primokėti mažiau.
Nes vaistai labai brangūs.
Nauja tvarka leidžia sutaupyti pinigų.
Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų sąraše yra beveik 2 tūkstančiai vaistų.
Daugiau kaip pusė jų dabar kainuoja pigiau.
Ministras tvirtina.
Kad gydo vaistų veiklioji medžiaga.
Todėl visada reikia rinktis pigiausius vaistus.
Su reikalinga veikliąja medžiaga.
Visi gaminami vaistai yra kokybiški.
Bet pacientai mano kitaip.
Aušra Degutytė yra asociacijos „Gyvastis“ prezidentė.
Asociacija vienija žmones, kuriems persodinti organai.
Šie žmonės kasdien vartoja labai daug vaistų.
Jie visi turi derėti.
Tik tada žmogui padės.
Kiekvienas vaistas turi ir šalutinį poveikį.
Gali kenkti kuriam nors organui.
Šalutinis poveikis gali pasirodyti ne iš karto.
O net po kelių mėnesių.
Jei žmogus pakeis visus įprastus vaistus pigesniais.
Nežinos, kuris vaistas sukėlė kokį šalutinį poveikį.
Sako Aušra Degutytė.
Pritaikyti vaistus žmogui pavyksta ne iš karto.
Reikia išbandyti net keletą jų.
Ir negali būti vieno tinkamo būdo visiems.
Žmonės moka mokesčius.
Ir tikisi.
Kad valstybė jiems padės.
Jei susirgus reikės gydytis.
Visi tikisi.
Kad bus gydomi tinkamiausiais būdais.
O ne pigiausiais.
Vaistininkams tvarkos pakeitimas irgi nepatinka.
Jie negali pasakyti.
Ar vaistai atpigo.
Ar pabrango.
Nes dar nedaug praėjo laiko.
Nežinia, kaip elgsis žmonės.
Ar jie pirks pigesnius vaistus.
Nepatenkinti žmonės skundžiasi vaistininkams.
Bet šie niekuo negali padėti.
Dabar žmonės dar turi nusipirkę vaistų.
Kuriuos anksčiau kompensuodavo valstybė.
Bet nežinia, ką jie darys vėliau.
Ar tarsis su gydytojais.
Ir bandys vartoti pigesnius vaistus.
Ar pirks įprastus brangesnius.
Jų įprasti vaistai gali kainuoti ir dvigubai brangiau.
Arba dar daugiau.
Kai kurie žmonės tuos pačius vaistus vartoja 10 metų.
Ir nenori jų keisti.
Bijo.
Kad nauji vaistai labiau pakenktų.
Negu padėtų.
Kai kurie žmonės nusprendžia nebesigydyti.
Ir nebepirkti vaistų.
Bet tai yra labai blogai.
Nes paskirtus vaistus reikia vartoti.
Sako Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Ji yra Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.
Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai sako.
Kad kompensuojamųjų vaistų sąraše liko visos veikliosios medžiagos.
Kurios buvo ir ankstesniame sąraše.
Tiesiog buvo pakeisti vaistai.
Brangesni į pigesnius.
Ir šios tvarkos ministerija nekeis.
Sutaupytus pinigus žadama skirti naujiems vaistams kompensuoti.
Tiems, kurie skirti gydyti sunkioms ligoms.
Vėžiui ir kitoms.
Vaistų gamintojai sako.
Kad jei niekas nebepirks brangesnių vaistų.
Jų vaistinėse gali nebelikti.
Kai kuriose šalyse taip jau buvo nutikę.
Tada susigrąžinti vaistą į šalies vaistines užtruktų ilgai.
Ir būtų sudėtinga.
Sako Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Ji baiminasi, kad gali būti dar blogiau.
Jau dabar planuojama liepti vaistininkams.
Parduoti pusę pigiausių vaistų.
Bet vaistininkai negali spręsti.
Kuriuos vaistus žmonėms parduoti.
Ir valstybei nėra skirtumo.
Už kuriuos vaistus dalį kainos sumokėti.
Kitą dalį sumokės pats pacientas.
Sako Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Žmogui turi likti teisė rinktis vaistus.
Kurie jam labiau tinka.
Aušra Degutytė savo šeimai perka tik žinomus vaistus.
Ir daug kitų žmonių daro taip pat.
