Jis labai prastai mato.
Bet vyras tapo žinomu pynėju.
Virgilijaus dirbtuvėse mirksta žilvičio vytelės.
Vyras jas ruošia pinti.
Taip pat čia daug įvairaus dydžio krepšių.
Ir skalbinių dėžių.
Pintų iš žilvičių vytelių.
Čia Virgilijus dirba pats daugiau kaip 20 metų.
Ir pinti moko kitus.
Vyras nuolat dalyvauja mugėse.
Taip pat jis priklauso eksperimentinės archeologijos klubui „Pajauta“.
Tai grupė žmonių.
Kurie užsiima įvairių daiktų gamyba.
Taip, kaip tai darė žmonės senovėje.
Prieš kelis šimtus metų.
Ar dar seniau.
Virgilijus pina senoviškus krepšius.
Vyras gimė Joniškyje.
Mokėsi Kauno aklųjų, vėliau ir silpnaregių mokykloje.
Po mokyklos vėl grįžo į Joniškį.
Bet čia gyveno trumpai.
Tada vėl grįžo į Kauną.
Kauno silpnaregių mokykloje Virgilijų mokė dailės mokytoja Eglė Petraitytė-Talalienė.
Ji pastebėjo, kad berniukas gerai piešia.
Ir įkalbėjo jį mokytis dailės mokykloje.
Vaikinas baigė vaikų dailės mokyklą.
Joniškyje metus dirbo dailininku.
Tačiau jis neturėjo diplomo.
Todėl teko dar mokytis.
Virgilijus labai gabus.
Jis galėjo mokytis aukštojoje dailės mokykloje.
Bet pats nenorėjo.
Todėl įstojo į vieną Kauno technikos mokyklą.
Mokytis pynimo.
Jis tikėjosi po mokslų grįžti į Joniškį.
Bet jį pakvietė dirbti į Kauno meno gaminių įmonę „Žilvitis“.
Čia vyras dirbo ir įgijo patirties.
1992 metais šio darbo nebeliko.
Nors Virgilijui patiko ten dirbti.
Kolektyvas buvo labai malonus.
Tada pynėjas įsidarbino Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose.
Čia jis įkūrė pynėjų būrelį.
Būrelis vadinosi „Prakalbintas žilvitis“.
Čia įkūrė dirbtuves.
Jau daugiau kaip 25 metus Virgilijus Šlipaitis dalyvauja visose didesnėse Lietuvos amatų mugėse.
Su savo dirbiniais vyras lankėsi ir kitose šalyse.
Ukrainoje ir Norvegijoje.
Vyro talentas dar labiau atsiskleidė eksperimentinės archeologijos klube „Pajauta“.
Šio klubo nariai gamina senoviškus daiktus.
Tokius, kaip prieš kelis šimtus metų.
Ir visa tai rodo žmonėms mugėse.
Kad visi galėtų pamatyti.
Kaip gyveno mūsų protėviai.
Archeologai ieško senųjų daiktų likučių žemėje.
Pilių griuvėsiuose ir kitur.
Jie nustato daikto amžių.
Ir iš kokių medžiagų jis padarytas.
Bet jie negali parodyti.
Kaip tas daiktas buvo gaminamas.
Tai gali parodyti tik to amato meistrai.
Tad Virgilijui vienas draugas pasiūlė nupinti kokį senovišką daiktą.
Pagal senovinį piešinį.
Ir dalyvauti senovės amatų mugėje.
Vilniuje vasaros pabaigoje vyksta Švento Baltramiejaus mugė.
Virgilijus nupynė kelis senoviškus krepšius.
Jie ne tokie dailūs kaip šiuolaikiški.
Gerokai grubesni.
Pažįstamas pynėjas pasišaipė iš Virgilijaus krepšių.
Bet viena moteris pasakė.
Kad kaip tik tokių ir ieškojo.
Davė Virgilijui kortelę su savo pavarde ir telefono numeriu.
Tai buvo Valdovų rūmų darbuotoja.
Valdovų rūmai yra svarbus Lietuvos muziejus.
Taip Virgilijus Šlipaitis pradėjo dirbti su šiuo muziejumi.
Nupynė muziejui senoviškų krepšių.
Pintų daiktų iš senovės nėra likę.
Nes medis greitai sunyksta.
O sulūžusius pintus daiktus žmonės sudegindavo.
Todėl pintus daiktus galima atkurti iš piešinių.
Kai kurie viduramžių dailininkai savo aplinką vaizdavo labai tiksliai.
Todėl iš jų piešinių galima tiksliai atkurti.
Vieną krepšį vyras atkūrė iš molyje likusių atspaudų.
Pačios vytelės seniai supuvo.
O jų atspaudai liko molyje.
Ir Virgilijus juos ištyrinėjo.
Tada nupynė tokį patį krepšį.
Jis išėjo tvirtas.
Dabar Virgilijus Šlipaitis renginius skirsto į dvi grupes.
Vienos mugės yra tautodailės.
Ten kviečia šiuolaikinių dirbinių meistrus.
Kiti renginiai skirti senovei.
Juose dalyvauja mažiau meistrų.
Bet jie gerai išmano senovinius amatus.
Ir senovines technikas.
Šie renginiai Virgilijui labiau patinka.
Jis džiaugiasi būdamas tarp senovės meistrų.
Tokie renginiai yra „Hanzos dienos“ Kaune.
„Jotvos vartai“ Alytuje.
„Gyvosios archeologijos dienos“ Kernavėje.
Ir kiti.
Prieš 2 metus Virgilijus lankėsi Norvegijoje.
Jis keliavo su „Pajautos“ klubu.
Ten rodė, kaip gyveno vikingai.
Tai norvegų protėviai.
Patys norvegai daug dėmesio skiria vikingų laivams.
Laivus atkuria labai tiksliai.
Jais galima net paplaukioti.
Bet kitais amatais norvegai domisi tik tada.
Kai juos rodo kitų šalių gyventojai.
Jiems amatai jau yra tik pramoga.
Daiktų patys norvegai jau nebedaro.
Jie mielai ateina su vaikais.
Ir žiūri į rodomus amatus.
Daiktų gamybą.
Jie stebisi.
Kaip lietuviai visko tiek daug parodo.
Tokioje mažoje erdvėje.
Pasakoja Virgilijus.
Kai vyko amatų varžybos.
Lietuviai visose rungtyse laimėjo pirmas vietas.
Net iš lanko šaudė geriausiai.
Už tai parsivežė pagrindinį prizą.
Vikingų taurę.
Pernai su tuo pačiu klubu Virgilijus vyko į Ukrainą.
Ir savo darbus rodė ukrainiečiams.
Juk prieš kelis šimtus metų buvome vienos šalies žmonės.
Ir lietuviai.
Ir ukrainiečiai priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
