Bet neįgalieji gali sportuoti ne visur.
Miestuose veikia daug sporto klubų.
Bet ne visuose gali lankytis neįgalieji.
Tačiau yra ir jiems pritaikytų sporto klubų.
Lietuvoje nuolat sportuoja tik penktadalis žmonių.
Niekas nežino, kiek sportuoja neįgaliųjų.
Ir vyresnio amžiaus žmonių.
Ir kaip sporto klubai pritaikyti šiems žmonėms.
Sako Laimutė Samsonienė.
Ji yra Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro docentė.
Neįgaliesiems sportas ypač naudingas.
Jis stiprina kūną.
Suteikia gerų emocijų.
Įtraukia neįgaliuosius į bendruomenę.
Sportuojant lavinamas protas.
Gerėja atmintis.
Žmonės tampa kūrybingesni.
Mažėja nerimas.
Gerėja psichikos sveikata.
Sportuojantys žmonės tampa savarankiškesni.
Sportas tinka visiems.
Tačiau reikia atsižvelgti į žmonių turimas negalias.
Ir parinkti tinkamą sporto programą.
Tai geriausiai gali padaryti specialistai.
Žmonėms su negalia sportas padėtų stiprinti turimus gebėjimus.
Ir galėtų suteikti naujų galimybių.
Neregiams svarbu orientuotis aplinkoje.
Matantis žmogus iš karto gali atlikti pratimą.
Nes mato, kaip jį daro treneris.
Nematantieji įsimena tik tokius judesius.
Kuriuos atlieka kasdien.
Todėl juos reikia mokyti naujų judesių specialiai.
Ir paaiškinti, kaip tiksliai judesius atlikti.
Akliesiems tinka jėgos pratimai.
Stūmimo, tempimo ar kėlimo.
Taip pat laipiojimas, ėjimas ar bėgimas specialiose trasose.
Netgi užsiėmimai baseine, šokiai, slidinėjimas.
Ir kitos sporto šakos.
Žmonėms su klausos negalia reikia lavinti pusiausvyrą.
Ir ugdyti bendravimo gebėjimus.
Jiems tiktų kovos menai ar šokiai.
Taip pat plaukimas, tenisas.
Krepšinis, futbolas ir kita.
Žmonėms su judėjimo negalia būna sutrikę kojų judesiai.
Kartais ir rankų.
Kartais sunku valdyti pirštus.
Žmonėms gali būti suprastėjusi atmintis.
Todėl jiems tiktų sportas.
Kuris padėtų tobulinti turimus įgūdžius.
Ir padėtų siekti daugiau.
Žmonės su negalia turėtų patys pasirinkti.
Kaip jiems saugiau atlikti pratimą.
Ir specialistas turėtų netrukdyti.
Jis galėtų tik paklausti.
Kodėl neįgaliam žmogui jo būdas atrodo tinkamesnis.
Treneris turėtų pasiūlyti neįgaliesiems mokytis iš kitų.
Iš žmonių su panašia negalia.
Kaip atlikti pratimus ir judesius.
Su neįgaliaisiais dirbantis treneris turėtų mokėti sudaryti tinkamą programą.
Atsižvelgdamas į negalią.
Planuoti darbą.
Įvertinti, ar pratimas naudingas neįgaliajam.
Įvertinti kiekvieno žmogaus galimybes.
Už savo sveikatą atsakingi ir patys neįgalieji.
Ir visuomenė.
Sportavimo skatinimas prisideda prie visuomenės sveikatos.
Bet Lietuvoje kol kas tik stebimos sveikatos problemos.
Ir vykdoma trumpalaikių projektų.
O reikėtų ilgalaikio plano.
Kaip skatinti žmones sportuoti.
Žmonės su judėjimo negalia supranta.
Kaip svarbu sportuoti.
Daugelis jų norėtų lankyti sporto klubus.
Su sveikaisiais.
Jie skambina ir klausia.
Ar neįgaliesiems pritaikytas sporto klubas.
Kuris yra netoli jų namų.
Pasakoja Ramunė Šidlauskaitė.
Ji yra Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė.
Ramunė pati sportuoja.
Ir nori padėti sportuoti kitiems neįgaliesiems.
Ji apsilankė daugelyje sporto klubų Lietuvoje.
Ir matė, kaip jie atrodo.
Ramunė sako.
Kad daug verslininkų nežino.
Kaip pritaikyti patalpas neįgaliesiems.
Turi būti tinkamas ne tik įvažiavimas.
Bet ir specialus tualetas.
Ir dušas.
Neseniai suremontuotas sporto klubas „Lemon Gym“ yra pritaikytas neįgaliesiems.
Čia yra vežimėlių keltuvas.
Patogu privažiuoti prie treniruoklių.
Neįgaliesiems pritaikyti tualetas ir dušas.
Sporto klubas yra Vilniuje.
Ukmergės gatvėje.
Sporto klubo „Impuls LTU“ vadovė yra Silvija Petrošiūtė.
Ji sako, kad klubai laukia neįgaliųjų.
Net pritaiko jiems nuolaidas.
Jei tik žmogus nori sportuoti.
Ir randa tinkamą užsiėmimą.
Ramunė Šidlauskaitė sako.
Kad ne visi sporto klubai „Impuls“ pritaikyti neįgaliesiems.
Tikrai geras yra Vilniuje, Kareivių gatvėje.
Kitur ne taip patogu.
Geriau neįgaliesiems pritaikomi nauji pastatai.
Šiuo metu įrengiamas baseinas Fabijoniškėse.
Statytojai labai atsižvelgia į neįgaliųjų nuomonę.
Baseiną stengiasi kuo labiau pritaikyti neįgaliesiems.
Sporto klubuose trūksta ir specialistų.
Kurie galėtų pamokyti neįgaliuosius sportuoti.
Nors ne visiems žmonėms reikia patarimų.
Laimutė Samsonienė sako.
Kad ne visi neįgalieji eitų į sporto klubus.
Nes juose lankytis brangu.
Geriau miestuose ir miesteliuose atsirastų tinkamos patalpos.
Ir specialistų.
Kurie vestų mankštas žmonėms.
Taip pat savanorių.
Prieš pietus patalpose galėtų sportuoti neįgalieji.
Ir vyresnio amžiaus žmonės.
O po pietų moksleiviai.
Ši veikla turėtų būti nemokama.
Tuo galėtų pasirūpinti savivaldybės.
Tada visuomenei būtų tikrai didelė nauda.
Sako Laimutė Samsonienė.
