Jie pasakoja apie meilę.
Apie keliones.
Ar nusikaltimus.
Bet kartais žiūrime istorijų apie ligas.
Ir net mirtį.
Tada tikimės, kad mums taip nenutiks.
Lietuvoje pradėjo rodyti vieną filmą.
Jis vadinasi „Dovanoju širdį“.
Filmą kūrė prancūzų režisierė Katel Kilėvėrė.
Tai istorija apie organų donorystę.
Draugija „Kauno Gyvastis“ vienija žmones, kuriems persodinti organai.
Arba kurie dar laukia donorų organų.
Draugijos pirmininkė yra Irma Juodienė.
Ji labai jaudinosi žiūrėdama šį filmą.
Ir sakė.
Kad ypač jautriai žiūri žmonės.
Kurie gyvena su persodintu donoro organu.
Arba laukia persodinimo.
Ji filmą vadina nuostabiu.
Nes jame rodomas ir skausmas.
Dėl artimo žmogaus netekties.
Ir viltis kitam žmogui gyventi.
Gavus naują organą.
Filme labai aiškiai parodomas organų donorystės įvykis.
Ir organo persodinimas.
Irma turi 18 metų sūnų.
Filme taip pat pasakoja apie jauną vyrą.
Todėl ji jaudinosi kaip mama.
Galvodama apie savo vaiką.
Taip pat ji galvojo apie save.
Nes jau 18 metų gyvena su donoro inkstu.
Labiausiai ją sužavėjo.
Kaip parodytas sunkus gydytojų darbas.
Ir tokios skirtingos užduotys.
Gelbėti mirštančio žmogaus gyvybę.
Ir neišgelbėti.
Tada kalbėtis su jo artimaisiais.
Ir prašyti padovanoti organus.
Kitam sergančiam žmogui.
Kuris gali numirti.
Nes jo širdis per silpna.
Vilhelmas Rutulis jau metus gyvena su persodintu inkstu.
Vyras taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingą medikų darbą.
Kurį jie turi atlikti per trumpą laiką.
Nepaisydami savo problemų.
Ar jausmų.
Jie turi iš visų jėgų gelbėti kitų gyvybę.
Vilhelmui buvo skaudu matyti šeimos liūdesį.
Kai mirė jų vaikas.
Ir kilnų poelgį.
Dovanoti jo organus kitiems.
Vyras pagalvojo apie lietuvių šeimą.
Kuri savo artimo žmogaus inkstą dovanojo jam.
Ir dėl šio organo Vilhelmas gyvena.
Filme pasakojama apie jauną vaikiną Simoną.
Apie jo gyvenimą.
Ir mirtį po avarijos.
Apie jo tėvų skausmą.
Ir sprendimą aukoti sūnaus organus.
Taip pat rodoma moteris.
Kuri turi 2 vaikus.
Jie jau suaugę.
Moters širdis labai silpna.
Ji išgyventų tik su donoro širdimi.
Jei ji negautų naujos širdies.
Tektų mirti.
Todėl moteris ruošiasi ir mirčiai.
Labai jautriai rodomas gydytojų darbas.
Ir jų asmeninis gyvenimas.
Kylančios problemos.
Ir didelė atsakomybė.
Filmas suteikia labai daug žinių apie organų donorystę.
Ir parodo ją iš labai arti.
Organų donorystės situacija Lietuvoje gerėja.
Prieš 10 metų buvo daug sunkiau žmones įtikinti.
Kad mirusių artimųjų organus paaukotų.
Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė yra Aušra Degutytė.
Ji pasakoja apie švietimo programas.
Kaip žmonėms pristato organų donorystės temą.
Rengia įvairių renginių.
Paskaitų ir susitikimų.
Organizuoja mokinių piešinių konkursus.
Ir skatina žmones apie tai kalbėtis.
Filmas jai pasirodė puikus.
Nes jis tinka ir jaunimui.
Ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Daugelis žiūrovų jį aptarinėjo.
Ir kalbėjosi apie organų donorystę.
Su artimaisiais.
Ir net bendradarbiais.
Lietuvoje veikia Nacionalinis transplantacijos biuras.
Jis organizuoja donorystę.
Ir organų persodinimą.
Šiemet Lietuvos gydytojai atliko 100 persodinimo operacijų.
Donoro kortelę turi daugiau kaip 24 su puse tūkstančio žmonių.
Jie sutinka po mirties dovanoti savo organus.
