Ji vadinasi Velomaratonas.
Šventė vyko jau aštuntą kartą.
Joje dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių.
Jie važiavo dviračiais, riedučiais ir paspirtukais.
Dalyvavo ir 12 neįgaliųjų su vežimėliais.
Dauguma jų prie vežimėlių pritvirtino varytuvus.
Tai rankomis sukami prietaisai.
Kurie padeda vežimėliu važiuoti greičiau.
Žmonės domėjosi neįgaliaisiais.
Ir jų vežimėliais su varytuvais.
Neįgalūs dalyviai džiaugėsi renginiu.
Ir puikiomis emocijomis.
Neįgalieji šiame maratone dalyvavo jau ne pirmą kartą.
Prieš 5 metus važiavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos komanda.
Kas antrus metus dalyvauja Vytautas Mateika.
Šis vyras juda vežimėliu.
Jis gyvena Vilniuje.
Pernai važiavo ir keletas aklųjų.
Aklieji dalyvavo poromis su matančiaisiais.
Jie važiavo dviviečiais dviračiais.
Ginta Žemaitaitytė yra Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė.
Ji sakė, kad negalieji irgi nori visur dalyvauti.
Ir būti matomi.
Kaip ir negalios neturintys žmonės.
Jai pritaria ir Aušrinė Packevičiūtė.
Ji yra Lietuvos sporto universiteto dėstytoja.
Neįgaliesiems maratonas priminė liepą vykusį žygį.
Kai neįgalieji vežimėliais keliavo iš Pakruojo į Palangą.
Tas žygis jiems buvo kaip repeticija.
Žygyje „Nugalėk save“ per dieną nuvažiuodavo 35 kilometrus.
Vieną dieną važiavo net 55 kilometrus.
O Velomaratono trasa buvo 10 kilometrų.
Tik važiuoti vežimėliais buvo kiek sunkiau.
Nes dalis kelio grįsta akmenimis.
O ne asfaltuota.
Todėl vežimėliai važiavo nelygiai.
Kai kur slydinėjo.
Nes buvo šlapia.
Daugelis neįgaliųjų dėl to važiavo tik vieną ratą.
Tik du vyrai važiavo du ratus.
Tai Stasys Dadura iš Tauragės.
Ir Jurijus Savickis iš Kauno.
Jis važiavo sportiniu vežimėliu.
Liudas Barkauskas atvyko iš Radviliškio.
Jis sako.
Kad Velomaratone dalyvauti buvo sunkiau.
Negu žygyje „Nugalėk save“.
Nes žygyje nereikėjo skubėti.
O Velomaratone reikėjo.
Dauguma neįgaliųjų nesistengė lenktyniauti.
Jie norėjo tik nuvažiuoti trasą.
Bet kai kurie ėmė lenktyniauti.
Nes kiti dalyviai skubėjo.
Keletas neįgaliųjų maratone dalyvavo antrą kartą.
Todėl jie galėjo palyginti.
Kaip sekėsi.
Šį kartą Vilniuje lijo.
Dėl to buvo sunkiau važiuoti.
Bet praeitą kartą du neįgalūs dalyviai griuvo.
Ir susilaužė kojas.
Šį kartą visi liko sveiki.
Ir tai svarbiausia.
Vyrai vis lygino žygio ir maratono kelią.
Jiems atrodė, kad Vilniaus kalniukai mažesni.
Negu Žemaitijos.
Vytautas Mateika dalyvavo ir pirmajame Velomaratone.
Pirmus du kartus jis važiavo vežimėliu su varytuvu.
Paskui nusipirko specialų vežimėlį.
Kuris gali važiuoti ir nepatogiais keliais.
Vytautas vežimėliu naudojasi jau 20 metų.
Į Velomaratoną jis atvažiavo vežimėliu iš namų.
Taigi nuvažiavo dar beveik 8 kilometrus.
Jam tai buvo kaip mankšta.
Aušrinė Packevičiūtė irgi pasimankštino.
Ji pasivažinėjo Kauno šaligatviais.
Bet jai nepatiko važinėtis.
Nes šaligatviai nepritaikyti.
Jurijus Savickis irgi atvažiavo iš Kauno.
Jis Velomaratone dalyvavo su sportiniu vežimėliu.
Šį vežimėlį vaikinas naudoja pusę metų.
Ir jam patinka juo važinėti.
Panašiu vežimėliu Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse važiavo Kęstutis Skučas.
Jis yra neįgaliųjų treneris.
Jurijui yra 25 metai.
Jis gimė su stuburo išvarža.
Ir negalėjo vaikščioti nuo pat mažens.
Todėl visą laiką naudojosi vežimėliu.
Vyras visą laiką aktyviai sportuoja.
Šį kartą jis važiavo net du maratono ratus.
Nes po pirmo rato jautė.
Kad dar turi jėgų.
Neįgaliuosius sveikino Benediktas Vanagas.
Jis yra lenktynininkas.
Ir šio renginio sumanytojas.
Jis klausė neįgaliųjų pastabų.
Ką kitais metais galima būtų daryti geriau.
Ir kaip pakviesti į renginį daugiau žmonių su negalia.
Velomaratonas labai gerai pritaikytas neįgaliesiems.
Bet apie tai buvo labai mažai paskelbta.
Todėl kai kurie neįgalieji nesiryžo dalyvauti.
Nes nežinojo.
Ar galės automobiliu atvažiuoti arčiau.
Ar galės automobilį palikti netoli.
Ar bus neįgaliesiems pritaikytas tualetas.
Organizatoriai tuo pasirūpino.
Ir manė, kad nereikia apie tai kalbėti.
Nes jie laukė ir dalyvių su negalia.
Ramūnas Kliunka rūpinosi Velomaratono reikalais.
Jis pažadėjo.
Kad kitais metais renginys bus taip pat pritaikytas neįgaliesiems.
Ir bus daugiau tikslios informacijos.
Kurią neįgalieji galės susirasti internete.
