Ji yra ir Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė.
Jos dukros Vidmantė ir Gintarė yra dvynės.
Merginos nuo vaikystės turi negalią.
Cerebrinį paralyžių.
Mama per 26 metus matė daug nedraugiškų žvilgsnių.
Ir girdėjo negražių pastabų apie savo dukras.
Ji dėl to liūdėjo.
Todėl moteris nutarė daryti viską.
Kad visuomenė geriau susipažintų su neįgaliais žmonėmis.
Ir juos draugiškiau priimtų.
Nes žmonės su negalia taip pat jaučia.
Jie taip pat svajoja.
Ir galima jiems padėti siekti savo svajonių.
Edita sumanė projektą „Ypatingas grožis“.
Ji kvietė žmones su įvairiomis negaliomis fotografuotis.
Taip pat kvietė atsiliepti fotografus.
Kurie norėtų dalyvauti šiame projekte.
Ir grožio specialistus.
Kurie padėtų pasirengti fotosesijai.
Kirpėjus, kurie norėtų kurti šukuosenas.
Makiažo specialistus, kad pagražintų modelių veidus.
Edita Navickienė norėjo parodyti.
Kad visuomenėje yra ir kitokių žmonių.
Kurie yra labai gražūs.
Ir jais reikia domėtis.
Ne jų gailėtis.
Taip pat tai puiki galimybė pažvelgti ir į žmones.
Kurie rūpinasi neįgaliais artimaisiais.
Projekto sumanytojai net nesitikėjo.
Kad sulauks tiek dėmesio.
Atsiliepė beveik 150 neįgalių žmonių.
Kurie norėjo fotografuotis.
Taip pat daug fotografų.
Ir profesionalių.
Ir tik besidominčių fotografija.
Sulaukė ir kirpėjų.
Ir makiažo specialistų.
Ir netgi floristų.
Kurie dirba su gėlėmis.
Visi sutiko dirbti be atlygio.
Nes manė, kad tai labai prasminga.
Kai kuriems neįgaliesiems kilo sveikatos problemų.
Ar atsirado kitų reikalų.
Todėl jie nebegalėjo dalyvauti.
Bet daugiau kaip 100 žmonių liko.
Prie projekto prisijungė ir Didžiosios Britanijos.
Ir Airijos žmonės.
Fotografuotis kvietė į Lietuvos dvarus.
Taip pat Kurtuvėnų žirgyną.
Kino meno muziejų.
Ir kitas ypatingas vietas.
Tokios sėkmės rengėjai nesitikėjo.
Rudenį vyks šių nuotraukų paroda.
Ją pristatys visoje Lietuvoje.
Taip pat planuoja išleisti knygą.
Su neįgalių modelių nuotraukomis.
Ir gyvenimo istorijomis.
Ramunė Žilinskienė yra makiažo specialistė.
Ji dalyvavo šiame projekte.
Moteris apie projektą sužinojo iš socialinio tinklo „Facebook“.
Ir nusprendė dalyvauti.
Ramunė augina neįgalų sūnų.
Todėl gerai žino.
Kaip reikia palaikymo neįgaliems žmonėms.
Ir koks svarbus jiems kitų dėmesys.
Ramunė Žilinskienė turi savo makiažo studiją.
Taip pat dirba Šiaulių dramos teatre.
Ji yra grimo dailininkė.
Ramunė pasakojo, kaip dirbo projekte.
Ji gražino tris žmones.
Jų veidus dažė taip, kad derėtų prie drabužių.
Ir prie šukuosenos.
Netgi prie aplinkos.
Kurioje fotografuojama.
Projekto rengėjai pasiūlė fotografuotis ir Ramunės sūnui.
Ugniui yra 10 metų.
Jis sutiko tapti modeliu.
Berniukas turi negalią.
Ugniui ant veido ir kaklo yra minkštas gumbas.
Jis vadinasi limfagioma.
Jį kelis kartus operavo Vokietijoje.
Bet tai nepadėjo.
Daugiau vaiko tikriausiai neoperuos.
Nes gali dar labiau jam pakenkti.
Pats berniukas dėl savo negalios nelabai liūdi.
Jis jau priprato.
Ir visai gerai jaučiasi.
Ugnius lanko mokyklą su sveikais vaikais.
Ir sako jiems.
Kad jis toks gimė.
Jis nesigėdija savo negalios.
Ugnius fotografavosi apleistose statybose.
Fotografė ten paleido spalvotus dūmus.
Ir sukūrė įdomų foną.
Berniukas atsinešė gitarą.
Jie fotografavosi 2 valandas.
Ir Ugniui tai labai patiko.
Mama Ramunė taip pat labai džiaugiasi projektu.
Nes jis padeda visuomenei pažinti kitokius žmones.
Iki šiol jai neteko gražinti neįgalių moterų.
Visos jos klientės buvo negalios neturinčios moterys.
Neįgaliosios, kurios atvyko fotografuotis.
Pirmą kartą pasijuto princesėmis.
Aušra Keturakienė yra kirpėja.
Ji gyvena ir dirba Kaune.
Ši moteris dažnai savanoriauja.
Ji važiuoja į klinikas ir ten kerpa vaikus.
Taip pat ligoniukų mamas.
Kurios neranda laiko sau.
Aušra projekte turėjo sušukuoti Elviną Baužaitę.
Mergina talentinga ir graži.
Tačiau jos negalia sunki.
O šukuosena turėjo būti tokia.
Kad gražiai atrodytų gulint ant pagalvės.
Merginai patiko Aušros darbas.
Aušra šukavo ir Paulę Zdanavičiūtę.
Mergaitei 7 metai.
O ją fotografavo Aušros dukra Gustina.
Gustinai 15 metų.
Ji jau 2 metus domisi fotografija.
Kartu su mama ji galvojo.
Kaip geriau fotografuoti mergaitę.
Paulė mėgsta piešti.
Todėl jos šeima ir ji apsivilko baltais marškinėliais.
Ir ant jų dažais tapė paveikslus.
Visi išsipiešė ir veidus.
Ir rankas.
Ir net šuniuką išpiešė.
Buvo labai linksma.
Aušra Keturakienė mano.
Kad tokie projektai labai reikalingi.
Nes padeda visiems pamatyti kitokį gyvenimą.
Be skubėjimo.
Ir su kitokiu grožiu.
Paulės mama Aušrai pasakojo.
Kad mergaitės nepriima į mokyklą.
Nes bijo jos negalios.
Aušrai pagailo Paulės.
Ir jos šeimos.
Nes sveiki vaikai gali rinktis mokyklą.
O neįgalieji turi eiti ten, kur juos priima.
Aušros dukrai šis projektas irgi buvo naudingas.
Po jo mergina tapo drąsesnė.
Aurelija Jankauskienė irgi projekto dalyvė.
Ji gyvena Vilniuje.
Dalyvauti jai pasiūlė draugė.
Aurelija iš pradžių abejojo.
Nes ji nesijautė ypatinga.
Bet paskui ryžosi dalyvauti.
Ji norėjo pasikeisti.
Nes galėjo pasinaudoti specialistų paslaugomis.
Kirpėjų ir makiažo specialistų.
Moteris dėl išvaizdos yra patyrusi patyčių.
Tad šis projektas leido jai svajoti.
Pabūti gražiai.
Jai patiko, kai kirpėja šukavo.
Ir kai makiažo specialistė ryškino veido bruožus.
Moterys net atėjo pas Aureliją į namus.
Tada ji su fotografe važiavo į Vilniaus senamiestį.
Aurelija pasipuošė plazdančia suknele.
Ir skėčiu.
Ir fotografavosi tarp senų namų.
Paskui keliavo į pienių pilną pievą.
Ir galiausiai ant motociklo.
Su baikerės drabužiais.
Aurelija turi regėjimo negalią.
Ir fizinę negalią.
Ji norėjo, kad nuotraukose nesimatytų kuprelės.
Buvo pasirengusi daryti bet ką.
Moteris mano.
Kad fotografė šiek tiek varžėsi.
Duoti neįgaliajai kokią užduotį.
Bet Aurelijai viskas labai patiko.
Ji tikrai pasijuto ypatinga.
Ir labai džiaugiasi.
Kad dalyvavo projekte.
Dabar visi fotografai rūšiuoja nuotraukas.
Atrenka pačias geriausias.
Ir jas pateiks konkurso komisijai.
Po vieną visų modelių nuotrauką bus parodoje.
Rudens pabaigoje nuotraukas galės pamatyti visi.
