Tai žurnalisto ir rašytojo Andriaus Tapino sumanytas festivalis.
Pirmą kartą jis įvyko pernai.
Šiemet festivalio programa buvo labai įvairi.
Joje buvo ir muzikos.
Ir pokalbių su žinomais žmonėmis.
Ir daug kitų įdomių dalykų.
Šiemet rengėjai kvietė dalyvauti ir nevyriausybines organizacijas.
Andrius Tapinas ragino pamatyti.
Kad visi Lietuvos žmonės tokie pat svarbūs.
Ir visi gyvename toje pačioje valstybėje.
Todėl turi būti užtikrintos neįgaliųjų teisės.
Ir reikalingos sąlygos.
Kad jie galėtų gerai jaustis šioje šalyje.
Renginio organizatoriai nori prisėdėti.
Prie neįgaliųjų gerovės kūrimo.
Ir skleisti žinią visiems Lietuvos žmonėms.
Todėl į festivalį pakvietė ir neįgaliųjų organizacijas.
Jų atstovai bendravo su festivalio žiūrovais.
Ir stengėsi juos supažindinti su įvairiomis negaliomis.
Kad žmonės nustotų bijoti neįgaliųjų.
Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė sakė.
Kad kiekvieno žmogaus laisvė yra didelė vertybė.
Žmonės su negalia nori būti savimi.
Ir tai labai svarbu.
Jie yra tokie pat visuomenės nariai.
Todėl nereikia jų gailėtis.
Arba jiems kenkti.
Lietuvos neįgaliųjų draugija vienija 64 skyrius.
Jie veikia visoje Lietuvoje.
Draugijai vadovauja Jelena Ivančenko.
Organizacija dalyvavo „Laisvės piknike“.
Jos atstovai bendravo su žmonėmis.
Bandė keisti visuomenės požiūrį į negalią.
Supažindinti su neįgaliųjų gyvenimu.
Ir Neįgaliųjų draugijos veikla.
Pasakojo, kuriuose miestuose galima rasti jos skyrius.
Ir kokios pagalbos galima prašyti.
Juk tokios pagalbos gali prireikti netikėtai.
Organizacijos atstovės teikė pasiūlymų.
Kaip spręsti konkrečias problemas.
Kurių iškyla neįgaliesiems.
Tokie renginiai reikalingi ir neįgaliųjų organizacijoms.
Visiems naudinga pasirodyti viešai.
Ir pamatyti, ką mano kiti.
Išgirsti kitų nuomones.
Tik taip galima ką nors pakeisti.
Kai žmonės piktinasi.
Kam reikia visą aplinką pritaikyti neįgaliesiems.
Arba tvirtina, kad negalima pritaikyti.
Tai reiškia, kad jie greičiausiai nežino.
Kaip aplinka pritaikoma.
Kartais sveikiems žmonėms atrodo.
Kad neįgalieji gali gyventi namuose.
Ir paslaugas gauti telefonu.
Arba internetu.
Neišeidami iš namų.
Bet kai pasiūlai taip pagyventi sveikam žmogui.
Jis pakeičia nuomonę.
Nes niekas nenorėtų būti uždarytas namuose.
„Laisvės piknike“ dalyvavo ir asociacija „Gyvastis“.
Ji vienija žmones, laukiančius donorų organų.
Ir patyrusius organų persodinimo operaciją.
Jie su žmonėmis kalbėjosi apie donorystę.
Ir džiaugėsi.
Kad pasikalbėti ateina aktyvūs piliečiai.
Jau daug žinantys apie donorystę.
Tokie, kuriems rūpi jų šalis.
Ir jos žmonės.
Asociacijos prezidentė Aušra Degutytė.
Ji džiaugėsi, kad atvyko ir daug „Gyvasties“ narių.
Nes jie patys gali papasakoti.
Kaip donoro organas pakeitė jų gyvenimą.
Lietuvos kurčiųjų draugija pristatė gestų kalbą.
Jie ne tik pasakojo, kokia tai kalba.
Bet ir mokė žmones gestų.
Ką nors jais pasakyti.
Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė sakė.
Kad reikia nebijoti bendrauti su kurčiaisiais.
Reikia bandyti su jais susikalbėti paprastais gestais.
Arba susirašyti.
Renginio dalyviai noriai mokėsi ką nors pasakyti gestais.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai mokė Brailio rašto.
Tai aklųjų raštas.
Jaučiamas pirštais.
Rašoma iškiliais taškeliais.
Jie rodė Brailio raštu parašytų knygų.
Pasakojo, koks svarbus šis raštas neregiams.
Lankytojai galėjo pamatyti Brailio rašto mašinėlę.
Ir išsispausdinti savo vardą.
Kuo daugiau žinome apie įvairias negalias.
Tuo laisviau jaučiamės tarp neįgalių žmonių.
Dovilė Juodkaitė džiaugiasi.
Kad daugelis „Laisvės pikniko“ žiūrovų susidomėjo neįgaliųjų veiklomis.
Klausinėjo ir domėjosi.
Nes tik teisingos žinios gali išsklaidyti baimę.
Ir padėti visuomenei geriau suprasti neįgaliuosius.
Juk visi nori būti suprasti.
Ir priimti bendruomenės.
