Ir teikia paramą jų tėvams.
Bei globėjams.
Vasarą rengia stovyklas neįgalių vaikų šeimoms.
Šiemet vyko net 5 tokios stovyklos.
4 stovyklos sodyboje „Kernavės bajorynė“.
Ir viena „Olandų kaimelyje“.
Molėtų rajone.
Dalyvavo daugiau kaip 50 šeimų.
Kurios augina vaikus su negalia.
Tėvai lankė psichologų paskaitas.
Ir mokėsi auginti laimingus vaikus.
Vaikai daug pramogavo.
Jiems padėjo savanoriai.
Tokias stovyklas fondas „Algojimas“ rengia 11 metų.
Labiausiai kviečia neįgalių vaikų šeimas.
Kurių vaikams neseniai nustatyta negalia.
Nes tokioms šeimoms reikia daugiausiai pagalbos.
Ir stovyklos jiems labiausiai padeda.
Sako Aušra Stančikienė.
Ji įkūrė labdaros ir paramos fondą „Algojimas“.
Ir sumanė rengti stovyklas.
Stovyklose jau dalyvavo labai daug šeimų.
Daugiau kaip 10 tūkstančių.
Kai kurios dalyvavo 2 kartus.
Ar net 3.
Tai šeimos, kurioms reikia daugiau pagalbos.
Ir palaikymo.
Rebeka yra mergaitė su negalia.
Jai nustatytas cerebrinis paralyžius.
Taip pat ji prastai girdi.
Ir lėčiau vystosi.
Ji su šeima dalyvauja trečią kartą.
Mergaitei 4 metai.
Rebeka gimė per anksti.
Ir buvo labai mažytė.
Per anksti gimusiems vaikams kyla sveikatos problemų.
Tėvai matė, kad mergaitė sunkiau auga.
Ir gydytojai tai patvirtino.
Stovykloje tėvai gavo daug žinių.
Kaip auginti neįgalų vaiką.
Ir susitaikyti su tuo.
Nes iš pradžių mamos nori.
Kad jų vaikas būtų toks pat kaip kiti.
Bet svarbu suprasti.
Kad neįgalus vaikas ir liks kitoks.
Jis turi būti tiesiog laimingas.
Rebekos mama Aistė tai sužinojo stovykloje.
Ir ši mintis jai labai padėjo.
Čia ji bendravo su kitais tėvais.
Ir jai tai labai patiko.
Nes neįgalių vaikų tėvai vieni kitus supranta.
O artimieji ne visada supranta.
Kartais pasako netinkamų dalykų.
Rebeka vilties teikia ir Elzės tėvams.
Jų mergaitė serga Edvardso sindromu.
Ji nieko negali pati.
Negali sėdėti.
Nei vaikščioti.
Nei pati valgyti.
Mergaitei 2 metukai.
Mama tiki.
Kad mergaitė išmoks kalbėti.
Ir kada nors pradės vaikščioti.
Tik reikės daug dirbti.
Stebuklu mama vadina jau tai.
Kad Elzytė gimė.
Nes dažnai tokie vaikai net negimsta.
Kai kurie miršta per pirmus metus.
O jų dukra jau sulaukė 2 metų.
Jų šeimai stovykloje labai patiko.
Visi atsigavo.
Rudenį mokys dukrelę vaikščioti.
Stovykloje dalyvauja ir Domantas su mama.
Jam 10 metų.
Berniukas turi autizmo spektro sutrikimą.
Jam sunku bendrauti.
Mamai buvo sunku susitaikyti.
Ji nenorėjo priimti žinios apie sūnaus negalią.
Bet stovykloje pakeitė savo požiūrį.
Čia ji suprato, kad reikia mokytis bendrauti su vaiku.
Dabar jie kalbasi.
Naudodamiesi paveikslėliais.
Ketvirtoje stovykloje dalyvavo 13 šeimų.
Kurios augina neįgalius vaikus.
Joms padėjo 9 savanoriai.
Dvi mergaites su negalia palydėjo Rūta Kizlaitė.
Jos atvyko iš Elektrėnų.
Mama su mergaitėmis negalėjo važiuoti.
Todėl Rūta jas sutiko lydėti.
Savanorė studijuoja Anglijoje.
Į Lietuvą grįžo atlikti praktikos.
Du mėnesius ji dirbo biure.
Ir nutarė, kad jai nepatinka.
Tada mergina keliavo į Gruziją.
Galiausiai mama jai pasiūlė savanoriauti.
Su vaikais Rūta moka elgtis.
Jos šeima globoja dvi mergaites.
Mergina padeda jas prižiūrėti.
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ telkia savanorius.
Fonde savanoriavo beveik tūkstantis žmonių.
Daugiausia tai jauni žmonės.
Fondo darbuotojai savanorių neieško.
Jie kreipiasi patys.
Dažnai buvę savanoriai pasiūlo savo draugus.
Kurie norėtų įgyti tokios patirties.
Tada vyksta atranka.
Priima ne visus.
Atrinktuosius dar moko bendrauti su vaikais.
Ir jų tėveliais.
Savanoriai yra komandos nariai.
Ir visi stengiasi.
Kad stovykloje ir jiems būtų gera.
Čia jauni žmonės mokosi atsakomybės.
Keičiasi jų požiūris į daug ką.
Į gyvenimą.
Į negalią.
Savanoriauja net psichologai.
Stovyklose jie mokosi dirbti kitaip.
Kitaip konsultuoti vaikus ir jų tėvelius.
Stovykloje visi labai draugiški.
Ir visi jaučiasi kaip namuose.
Stovyklose vaikams buvo daug veiklos.
Vadovė Asta Krikščiūnienė pasakoja.
Kad vaikai sportavo.
Lipdė ir piešė.
Pynė vainikus.
Ir darė žibintus.
Muzikavo.
Vieną dieną buvo dar daugiau pramogų.
Vyko grupės „Baltasis kiras“ koncertas.
Ir robotų kovos.
Piešė vaikams ant veidukų.
Ir pūtė muilo burbulus.
Tokia stovykla daug kainuoja.
Bet neįgalius vaikus ir jų tėvus kviečia nemokamai.
Nes rengėjai randa rėmėjų.
Žmonių, kurie aukoja savo pinigų.
Gerų žmonių pagalbos reikia ne tik stovykloms.
Bet ir kitokiai paramai.
Kuri skiriama neįgaliems vaikams.
Fondas apmoka tai.
Ko neapmoka valstybė.
Arba savivaldybė.
Tokia rėmėja yra ir Alvyda Palaimaitė.
Ji yra verslininkė.
Ji padeda fondui surinkti pinigų.
Ir juos paskirstyti.
Ji džiaugiasi.
Kai mato, kaip tokia parama padeda vaikams.
Prieš 5 metus vienai mergaitei dovanojo įtvarą.
Jis padėjo mergaitės kojytei sutvirtėti.
Ir ji gali vaikščioti.
Alvyda Palaimaitė mokosi bendrauti su neįgaliais vaikais.
Pirmąkart stovykloje jai buvo nedrąsu.
Nes nežinojo, kaip kalbinti vaikus.
Paskui suprato.
Kad reikia tiesiog bendrauti.
Ir viskas bus gerai.
