Stovykla truko 10 dienų.
Ją rengė Maltos ordino pagalbos tarnyba.
Stovykla skirta jauniems žmonėms.
Kurie neseniai tapo neįgalūs.
Ir turi mokytis judėti neįgaliojo vežimėliu.
Tokią stovyklą Maltos ordinas rengia trečią kartą.
Čia jaunus žmones ragina kurti visavertį gyvenimą.
Ir siekti tų pačių tikslų.
Kurių siekia negalios neturintieji.
Sukurti šeimą.
Susirasti darbą.
Gyventi aktyviai.
Taip pat moko gerai valdyti neįgaliojo vežimėlį.
Savarankiškai judėti mieste.
Vyksta meno ir amatų pamokos.
Visa tai padeda jauniems žmonėms vėl patikėti gyvenimu.
Ir pačiu savimi.
Zbignevas Zajenčkovskij tapo neįgalus prieš 10 metų.
Jis šoko į vandenį.
Ir pažeidė stuburą.
Vyras nelabai išsigando.
Bet dabar mato.
Kad judėti neįgaliojo vežimėliu net Vilniuje nelabai patogu.
Jis ne visur gali patekti.
Jam šios stovyklos atrodo labai reikalingos.
Jauni žmonės gali pabūti gražioje gamtoje.
Aplankyti įdomias vietas.
Sustiprėti fiziškai.
Ir įgyti drąsos veikti.
Susirasti naujų draugų.
Su kuriais bendraus ir iš namų.
Slava Mingėlas atvyko iš Vilniaus.
Vyras neįgalus daugiau kaip metus.
Jis pateko į avariją.
Jo automobilis susidūrė su briedžiu.
Kuris netikėtai iššoko į kelią.
Pradžioje vyrui buvo labai baisu.
Kankino niūrios mintys.
Bet labai padėjo tėvai.
Vaikinas jiems labai dėkingas.
Tėtis net nupirko sūnui automobilį.
Pritaikytą vairuoti neįgaliajam.
Todėl jis dabar jaučiasi savarankiškas.
Netgi nori susirasti darbą.
Slava nebegalės remontuoti automobilių.
Bet žada mokytis profesinėje reabilitacijoje.
Ir įgyti naują specialybę.
Dar viena stovyklos dalyvė yra Vitalija Stasiulienė.
Ji atvyko iš Mažeikių.
Moteris seniau pati dirbo su neįgaliaisiais.
Bet prieš 5 metus pateko į avariją.
Jos sūnus tada buvo visai mažas.
Moteriai labai padėjo jos mama.
Vadovė siūlė grįžti į darbą vėliau.
Bet Vitalija netikėjo.
Kad dar sugebės dirbti.
Todėl atsisakė.
Dvejus metus ji nesirodė lauke.
Paskui išdrįso išvažiuoti vežimėliu.
Bet jausdavosi blogai.
Nes žmonės žiūrėdavo į ją.
Ir į jos vaiką.
Kuris eidavo greta vežimėlio.
Maltiečių stovyklose moteris jau kelintą kartą.
Stovyklautojai moterį labai padrąsina.
Ir paskatina būti aktyvesnę.
Ji pati labai palaiko naujokus.
Nes žino, kaip jiems sunku.
Su jais dalijasi savo patirtimi.
Moteris ir pati čia gauna gerų patarimų.
Dėl vaistų.
Ir kasdienės priežiūros.
Ir vežimėlio valdymo.
Su stovyklos dalyviais dirba instruktoriai.
Tai irgi neįgalūs žmonės.
Taip pat judantys neįgaliųjų vežimėliais.
Jie dalijasi patirtimi.
Kaip keliauti automobiliu.
Kaip važiuoti autobusais.
Kaip neįgaliesiems skristi lėktuvu.
Ir gyventi savarankiškai.
Jie pasakoja jauniems žmonėms.
Ko pasiekė būdami neįgalūs.
Kad ir kiti būtų drąsūs.
Ir kurtų savo gyvenimą.
Remigijus Šykšta atvyko iš Kuršėnų.
Vyras prieš 16 metų susižalojo statybose.
Tada jis buvo labai palūžęs.
Bet pateko į panašią stovyklą.
Tarp kitų neįgaliųjų.
Ir pamatė, kad žmonės toliau gyvena aktyviai.
Vairuoja ir keliauja.
Remigijus pamanė, kad ir jis tai gali.
Grįžęs iš stovyklos pradėjo sportuoti.
Ir mokytis padėti neįgaliesiems.
Kai įgijo patirties, tapo instruktoriumi.
Vyrui patinka padėti kitiems.
Jis džiaugiasi.
Kai kiti dalyviai tampa savarankiškesni.
Dar viena instruktorė yra Raimeda Bučinskytė.
Ji neįgali nuo paauglystės.
Mergina 4 metus negalėjo su tuo susitaikyti.
Sėdėjo namuose ir niekur neidavo.
Kol kiti neįgalieji pakvietė ją į stovyklą.
Į aktyviąją reabilitaciją.
Jau po pirmos dienos mergina suprato.
Kad gali gyventi be mamos pagalbos.
Ji suprato, kad reikia keisti gyvenimo būdą.
Ir galima gyventi visavertį gyvenimą.
Po kelių stovyklų ji išmoko vairuoti automobilį.
Baigė mokyklą ir universitetą.
Ėmė dalyvauti Maltos ordino veikloje.
Pradėjo dirbti ir keliauti.
Mergina tapo Lietuvos šaudymo čempione.
Dalyvavo daugelyje pasaulio šaudymo čempionatų.
Ir buvo apdovanota.
Dabar ji padeda ir kitiems.
Įgyti žinių ir drąsos.
Gyventi aktyviai.
Vienas iš stovyklos rengėjų yra Vitalijus Žurkelis.
Jis Maltos ordino savanoris.
Vitalijus pasakoja.
Kad kasmet pavyksta sukviesti nemažai žmonių.
Šiemet stovykloje dalyvavo 12 jaunų neįgaliųjų.
Jiems padėjo 6 instruktoriai.
Ir 12 savanorių.
Šių metų stovykloje laukė įdomi programa.
Didelė erdvė lauke.
Muzikantų pasirodymai.
Apsilankymai muziejuose.
Sporto ir dailės terapijos užsiėmimai.
Talentų pasirodymai.
Sunkiausia buvo rasti savanorių.
Jų reikėjo kviestis net iš Vilniaus.
Tokioms stovykloms surengti reikia daug laiko.
Jos brangiai kainuoja.
Bet jauni neįgalūs žmonės čia atsigauna.
Stovyklos pakeičia jų gyvenimą.
Todėl visa tai daryti verta.
Visi išvažiuoja laimingi.
Susiradę draugų.
Ir nusiteikę ryžtingai keisti savo gyvenimą.
