Tai projekto pavadinimu „Muzika erdvėje“ dalis.
Jis buvo skirtas emigracijos temai.
Pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkstančių žmonių.
Šiais metais emigracija didėjo.
Šia statistika Svetlana Rybakienė pradėjo neįgaliųjų pasirodymą.
Jų muzika perteikė emigrantų emocijas.
Šią muziką sukūrė kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė.
Ją papildė šis Ingos Filipovič eilėraštis:
Šita kelionė – tik į vieną pusę,
Be bilieto atgal.
Skubėdami, pavargę ir uždusę,
Su viltimi – o gal...
Gal perėję į kitą laiko juostą
Sugrįšime srove,
Nutūpsim uogele ant laiko skruosto...
Juk paprasta, ar ne?
Projektą „Muzika erdvėje“ sugalvojo jauni kompozitoriai.
Jis rengiamas jau trejus metus.
Vienas iš kompozitorių yra Matas Drukteinis.
Jis sako.
Kad šiemet norėta visuomenę supažindinti su keturiomis Vilniaus bendruomenėmis.
Tai yra Keturiasdešimties Totorių kaimo gyventojai.
Ir moterų futbolo akademija „Žalgiris“.
Taip pat Vilniaus miesto nakvynės namų gyventojai.
Neįgaliųjų bendruomenę pristatė kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė.
Ji sukūrė muzikos pasirodymą tema „eMigracija“.
Prieš šį koncertą Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė
Rasa Kavaliauskaitė papasakojo apie problemas.
Kokių jų kyla neįgaliųjų bendruomenei.
Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė emigracijos temą pasirinko apgalvotai.
Neįgalūs žmonės irgi galvoja apie emigraciją.
Nes išgirsta.
Kad kitose šalyse neįgaliesiems užtikrinamos geresnės gyvenimo sąlygos.
Visgi sprendimą emigruoti lydi labai daug emocijų.
Pavyzdžiui, liūdesys, pyktis, laukimas.
Tas emocijas ir bandyta perteikti muzikos garsais.
Naudoti įvairūs instrumentai.
Gongai, būgnai ir panašiai.
Per pasirodymą buvo ir dainuojama.
Nes žmogaus balsas yra kaip meditacija.
Kompozitorė kvietė išgirsti vieniems kitus.
Matas Drukteinis pasakoja.
Kad projektas „Muzika erdvėje“ sukurtas būti arčiau visuomenės.
Kad šių laikų muzika pasiektų kuo daugiau žmonių.
Projektas kasmet turi temą ir koncertuojama netradicinėse vietose.
Pirmais metais jie muzikavo prekybos centre, Valdovų rūmuose, viešajame transporte.
O pernai bandė muzikos garsais perteikti mikrorajonus.
Šie metai skirti bendruomenėms.
Norima bendruomenes pristatyti visuomenei ir ne tik per muziką.
Kompozitorė Juta Pranulytė sako.
Kad labai svarbūs čia dalyvaujantys žmonės.
Neįgalieji dalyvavo jau pirmaisiais metais ir grojo viešajame transporte.
Tada žmonės reagavo įvairiai.
Visi pamatė.
Kad neįgalieji yra talentingi ir gabūs.
Matas Drukteinis sako.
Kad dauguma bendruomenių yra užsidariusios.
Mes bijome to, ko nepažįstame.
Todėl svarbu pristatyti bendruomenes.
Suteikti galimybę susipažinti su jomis ir jų muzika.
Taip atsiranda tikras ryšys.
Snieguolė Dikčiūtė džiaugiasi.
Kad anksčiau neįgaliųjų pasirodymuose dalyvavę savanoriai dabar jau yra tikri menininkai.
Jie irgi nevengia socialinių temų.
Tai plečia požiūrį ir keičia mąstymą.
Jauni menininkai tęsia vyresnių menininkų pradėtus darbus.
Ir netgi padaro juos dar geriau.
