Ji vadinosi „Lietuvos kurtieji Europos ir pasaulio kontekste“.
Ji skirta Lietuvos kurčiųjų draugijai svarbioms datoms paminėti.
Tai 25 metų narystė pasaulinėje kurčiųjų organizacijoje.
Ir 10 metų narystė Europos kurčiųjų organizacijoje.
Klausos negalią turi nemaža dalis visų neįgaliųjų.
Sako Seimo narė Raminta Popovienė.
Klausos negalią turintieji susiduria su daug iššūkių visuomenėje.
Šias problemas sprendžia Lietuvos kurčiųjų draugija.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras išvardijo draugijos pasiekimus.
Sudarytos sąlygos kurtiesiems studijuoti.
Sukurta kurtiesiems pritaikyta interneto svetainė.
Ir daug kitų pasiekimų.
Vis dėlto draugijai dar yra daug darbų.
Juos įveiks palengva.
Kalbėjo Ramunė Leonavičienė.
Ji yra Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė
Ji kalbėjo apie informacijos gimtąja kalba trūkumą.
Tai didina klausos negalią turinčių žmonių atskirtį.
Atskirtis mažėja dėl daugėjančių gestų kalbos vertėjų.
Bet jų vis tiek dar per mažai.
Jų ypač trūksta besimokančiam ar dirbančiam jaunimui.
Tam pritaria ir Vilniaus kolegijoje dirbantis Mantrimas Danielius.
Jis dirba gestų kalbos vertėjų dėstytoju.
Ir sako.
Kad galbūt vertėjų alga per maža.
Todėl ne visi vertėjai dirba pagal specialybę.
Reikėtų lankstesnių darbo sąlygų gestų kalbos vertėjams.
Latvijoje ir Švedijoje vertėjai vis dažniau dirba nuotoliniu būdu.
Jie dirba naudodamiesi kompiuteriu ir mobiliaisiais telefonais.
Kroatijoje irgi naudojamos šiuolaikinės technologijos.
Joje veikia mobilioji programa.
Su ja galima keliauti po Kroatiją.
Ir gauti informaciją kroatų ir tarptautine gestų kalba.
Kroatijoje irgi trūksta gestų kalbos vertėjų.
Bet Kroatijoje jie visada dalyvauja policijoje ir teisme.
Jeigu reikia gestų kalbos vertėjo.
Tokios paslaugos kartais būna kompensuojamos.
Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentė Erika Jočytė pasakojo.
Apie kurčiųjų problemas universitetuose ir ugdymo centruose.
Ten budėtojai ir kiti darbuotojai nemoka net pagrindinių gestų.
Todėl visiškai negali susikalbėti su kurčiaisiais tėvais.
Vertėjas tarpininkauja ir pas psichologą.
Per mažai informacijos vaikams.
Ką veikti baigus mokyklą.
Per mažai vaikams saviraiškos galimybių.
Anglijoje tokiems vaikams sudaromas vaikystės planas.
Jis kasmet atnaujinamas.
Atsižvelgiama į vaiko poreikius ir norus.
Nuo 16 metų jaunimas pats prisideda kuriant šį planą.
Išsako savo norus.
Kad galėtų įgyti norimą išsilavinimą.
Erika Jočytė taip pat sakė.
Aukštosiose mokyklose neprieinamos konspektuotojo paslaugos.
Būna nepritaikyta paskaitų medžiaga.
Pavyzdžiui, vaizdo įrašai be subtitrų arba angliški.
Gestų kalbos vertėjas ne visada gali tiksliai išversti.
Ypač kai mokslai sudėtingi.
Kurčiasis studentas būna atitolęs nuo kitų studentų ir dėstytojų.
Jie nenori dalintis savo užrašais.
Kroatijoje aukštasis mokslas kurtiesiems yra nemokamas.
Vertėjas ir kitos paslaugos kurtiesiems teikiamos ir Anglijoje.
Ten yra daug kurčiųjų studentų.
Jie įgyja geras specialybes.
Užsienio patirtis rodo.
Kad yra daug būdų gerinti kurčiųjų padėtį Lietuvoje.
Vis dėlto kurtieji turi gestų kalbos vertėjus.
Jie padeda įeiti į visuomeninį gyvenimą ir darbą.
