Ir įtraukti juos į visuomenės gyvenimą.
Kitose šalyje jau dabar neįgaliesiems sukurtos geresnės sąlygos.
Ypač žmonėmis su negalia rūpinasi Šiaurės Europos šalys.
Viena iš šių šalių yra Islandija.
Greta Stasytienė augina dukrą su negalia.
Moteris pastebi.
Kad Lietuvoje sunku kitokiems žmonėms.
Visuomenė neskuba jų priimti.
Tokią situaciją bando keisti neįgalių vaikų tėvai.
Samariečių bendrijos Kauno skyrius pradėjo bendrauti su Islandijos institucijomis.
Kurios rūpinasi neįgaliais vaikais.
Kauniečiai pasirinko šią šalį.
Nes joje jau sukurta sistema.
Kaip padėti vaikams su negalia.
Valstybė teikia jiems įvairių paslaugų.
Ir rengia vaikus gyventi savarankiškai.
Lietuvoje to labai trūksta.
Visuomenė nepriima neįgalių vaikų.
Jų šeimos gauna per mažai paramos.
Islandijos valstybinis diagnostikos ir konsultavimo centras moko neįgalių vaikų tėvus.
Ir su jais dirbančius specialistus.
Greta Stasytienė dalyvavo šiose paskaitose.
Čia mokė dirbti su negalią turinčiais vaikais.
Moteris žavėjosi islandų požiūriu į neįgaliuosius.
Ir visa pagalbos teikimo tvarka.
Toje šalyje visi labai rūpinasi neįgaliais vaikais.
Ir valstybinės įstaigos.
Ir organizacijos.
Lietuvoje yra kitaip.
Kai Lietuvoje gimsta neįgalus vaikas.
Jo tėvams dažnai niekas nesuteikia pagalbos.
Nei jokių žinių.
Islandai tuoj pat gali gauti žinių apie savo vaiko negalią.
Valstybės įstaigos organizuoja vaiko priežiūrą.
Jam ima teikti reikalingas paslaugas.
Ir pagalbą tėvams.
Specialistai ištiria vaiką.
Sudaro jam reikalingų paslaugų planą.
Ir vaikas visas paslaugas gauna.
Visus neįgalius vaikus lydi asmeniniai asistentai.
Valstybė remia darželius ir mokyklas.
Kuriuose mokosi vaikai su negalia.
Kartu mokosi ir negalios neturintys vaikai.
Visas paslaugas neįgaliems vaikams apmoka valstybė.
Lietuvoje neįgalių žmonių net nematyti.
Jie retai išeina į viešumą.
Islandijoje neįgalūs žmonės dalyvauja bendruomenių gyvenime.
Jie mokosi iki 18 metų.
Išmoksta kokio nors darbo.
Ir dauguma neįgaliųjų sėkmingai dirba.
Greta Stasytienė šioje šalyje daug sužinojo.
Jai buvo labai malonu ten svečiuotis.
Nes įgavo drąsos ir tikėjimo.
Kad ir mūsų šalyje bus geriau.
Moteris lankėsi Islandijos valstybiniame diagnostikos ir konsultavimo centre.
Čia lankosi vaikai, turintys įvairių negalių.
Juos lavina daug specialistų.
Vaikai čia gauna paslaugas nuo gimimo.
Iki 18 metų.
Jų tėvai čia gali daug išmokti.
Nes jiems veda įvairias paskaitas.
Greta Stasytienė bendravo su vienu tėvu.
Kuris augina du neįgalius vaikus.
Ir vadovauja tėvų cerebrinio paralyžiaus asociacijai.
Vyras nuolat šypsojosi.
Ir buvo atsipalaidavęs.
Nes sulaukia daug pagalbos iš valstybės.
Tai svarbu visiems neįgalių vaikų tėvams.
Sakė Greta Stasytienė.
Islandijoje cerebrinį paralyžių turintys vaikai gauna daug paslaugų.
Kurios reikalingos jų sveikatai.
Specialistai padeda jiems mokytis.
Tėvams už paslaugas nereikia mokėti.
Lietuvoje daugelis tų paslaugų irgi yra.
Ir jomis vaikai su negalia gali naudotis.
Bet tėvams tai brangiai kainuoja.
Dėl to daug šeimų, kurios turi neįgalius vaikus, nori išvažiuoti.
Jei jos gyventų Danijoje, Norvegijoje ar Islandijoje.
Jų vaikai gautų geriausias sąlygas.
Greta Stasytienė pajuto.
Kad islandai daug draugiškesni neįgaliesiems.
Moteris pakvietė islandus apsilankyti Lietuvoje.
Susipažinti su mūsų tvarka.
Dvi moterys apsilankė Samariečių bendrijos Kauno skyriuje.
Jos skaitė paskaitas Kauno savivaldybėje.
Pasakojo apie jų šalyje teikiamas paslaugas.
Skirtas neįgaliems vaikams.
Ir tiems, kuriems reikia daugiau dėmesio.
Specialistės pabrėžė.
Kad labai svarbus tėvų dėmesys.
Todėl Islandijoje stengiasi įtraukti ir tėvus.
Taip pat ir visą bendruomenę.
Į neįgalių vaikų lavinimą.
Nes kurti geresnį gyvenimą turi visi.
Islandijos specialistės stebėjosi.
Kad Lietuvoje neteikiama asmeninio asistento paslauga.
Joms buvo keista.
Kad gatvėse nematė neįgalių žmonių.
Nes Islandijoje neįgalieji gyvena aktyviai.
Gera žinia buvo ta.
Kad Lietuvoje irgi yra specialistų.
Kurie stengiasi padėti neįgaliems vaikams.
Kad jau turime priemonių jiems ugdyti.
Greta Stasytienė džiaugiasi galimybe.
Susipažinti su Islandijos patirtimi.
Ji tikisi ir tolesnio bendro darbo su šios šalies specialistais.
