Į ją susirinko žmonės su negalia iš 19 šalių.
Iš viso apie 300 neįgaliųjų.
Eitynės vyko jau aštuntą kartą.
Jos vadinasi „Freedom Drive“.
Šia eisena neįgalieji nori atkreipti visuomenės dėmesį.
Prašo spręsti jiems kylančias problemas.
Šiemet eisenos dalyviai reikalavo galimybės gyventi savarankiškai.
Nes žmonės su negalia irgi nori būti visuomenės dalis.
Ir patys spręsti.
Kur gyventi.
Globos įstaigoje.
Ar namuose.
Neįgalūs žmonės nori turėti asmeninį asistentą.
Kuris padėtų jiems namuose.
Ir išėjus iš namų.
Eisenos dalyviai norėjo būti išgirsti.
Todėl susirinko didelė minia.
Vieni ėjo pėsčiomis.
Turėjo pasiremti ramentais ar lazdomis.
Dar kiti važiavo vežimėliais.
Visų noras buvo tas pats.
Kad visuomenė išgirstų neįgaliuosius.
Ir padėtų kurti jiems geresnes sąlygas.
Nes to reikia jau dabar.
Tokios eitynės vyksta nuo 2003 metų.
Jos rengiamos kas antrus metus.
Šešis kartus jos vyko Strasbūre.
Ir jau antros eitynės vyko Briuselyje.
Trečią kartą šiose eitynėse dalyvavo Lietuvos atstovai.
Vyko 7 žmonių komanda.
Visos Europos neįgalieji prašė laisvės.
Bet kiekvienas galvojo apie savo šalies problemas.
Nes kiekvienoje šalyje neįgaliųjų sąlygos yra skirtingos.
Kristina Dūdonytė kuria asmeninio asistento paslaugų sistemą.
Ji laisvę supranta kaip neįgaliesiems pritaikytą aplinką.
Galimybę važinėti viešuoju transportu.
Ir gauti šiuolaikišką pagalbą.
Laisvę riboja ir institucijų sistema.
Kristina turi brolį.
Jis serga autizmo sindromu.
Brolis nuolat turėjo vartoti vaistus.
Jį rišdavo prie lovos.
Ir rengdavo tramdomaisiais marškiniais.
Dėl to jo sveikata dar labiau pablogėjo.
Dabar jis serga ir psichikos liga.
Grįžęs namo brolis jaučiasi geriau.
Net pradėjo lankyti Alytaus dailiųjų amatų mokyklą.
Bet jam reikia nuolatinio dėmesio.
Todėl labai padėtų asmeninis asistentas.
Kristina buvo Švedijoje.
Ir matė asmeninio asistento paslaugas šioje šalyje.
Švedai sukūrė labai gerą sistemą.
Ir neįgalieji ten turi geras sąlygas.
Dabar Kristina padeda kurti tokią tvarką Lietuvoje.
Jau kitais metais ir čia bandys teikti šias paslaugas.
Jei neįgalieji jas gautų.
Jiems būtų daug lengviau gyventi aktyviai.
Lengviau dirbti ir mokytis.
Aušrinė Packevičiūtė mano.
Kad Lietuvoje laisvę varžo ir žmonių požiūris.
Daugelis nori, kad neįgalieji gyventų atskirti.
Neįgaliesiems labai trukdo nepritaikyta aplinka.
Eisenos dalyviai Briuselyje susitiko su Europos Parlamento nariais.
Neįgalūs Europos Parlamento nariai irgi dalyvavo eisenoje.
Lietuvos atstovus priėmė Vilija Blinkevičiūtė.
Ji yra Europos Parlamento narė iš Lietuvos.
Ji pristatė savo darbus.
Eisenos dalyviai iš Lietuvos irgi papasakojo apie savo veiklą.
Bet pasikalbėti plačiau trūko laiko.
Galbūt Vilija Blinkevičiūtė galės priimti neįgaliųjų atstovus ir Lietuvoje.
Aušrinė Packevičiūtė nusivylė.
Kad daugiau nė vienas Europos Parlamento narys nenorėjo susitikti.
Iš Lietuvos Parlamente yra 11 narių.
Neįgaliųjų atstovė sakė.
Kad toks požiūris ir rodo.
Kodėl Lietuvoje neįgaliesiems negera gyventi.
Nes valdžios žmonės neranda laiko jų problemoms.
O juk jie turi spręsti problemas.
Ir kovoti už neįgaliųjų teises.
Po eitynių vyko konferencija apie neįgalių vaikų ir jaunimo šeimų teises.
Ir jų galimybę gyventi nepriklausomai.
Kristinai Dūdonytei patiko konferencijos pradžia.
Kalbėjo 6 metų neįgali mergaitė.
Ir jos visi klausėsi.
Dalyviai kalbėjo ir apie mokymo problemas.
Jų yra ir Lietuvoje.
Neįgaliems vaikams sunku patekti į bendras mokyklas.
Eitynių dalyvės sumanė rengti tokią eiseną ir Lietuvoje.
Nes reikia atkreipti visuomenės dėmesį į neįgaliųjų problemas.
Tik patys neįgalieji abejoja.
Ar verta tai daryti.
Galbūt tokia eisena nieko nepakeistų.
Bet Kristina Dūdonytė ir Aušrinė Packevičūtė sako.
Kad veikti būtina.
Jei visi neįgalieji tylės.
Visuomenė manys, kad jiems viskas gerai.
Eitynės Briuselyje moteris paskatino kovoti.
Už geresnes neįgaliųjų gyvenimo sąlygas.
Ir didesnį savarankiškumą.
