Lietuvos neregiai jau 25 metus naudoja kompiuterius

Lietuvos aklieji ir silpnaregiai minėjo svarbų įvykį.

Parolimpinis golbolo čempionas Justas Pažarauskas Lietuvos aklųjų bibliotekoje juo tvarko skaitmeninius įrašus, programuoja.<br>Ievos Juodeikienės nuotr.
Parolimpinis golbolo čempionas Justas Pažarauskas Lietuvos aklųjų bibliotekoje juo tvarko skaitmeninius įrašus, programuoja.<br>Ievos Juodeikienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aš galiu

Oct 4, 2017, 2:17 PM, atnaujinta Mar 26, 2018, 3:16 PM

Prieš 25 metus jie pradėjo naudotis kompiuteriais.

Ir akliesiems pritaikytomis programomis.

Kurios padidina užrašytas raides.

Kad prastai matantys žmonės galėtų perskaityti.

Arba kompiuteris pats garsiai perskaito užrašytą tekstą.

Tai labai padeda visai nematantiems žmonėms.

Prieš 27 metus trys jauni vyrai išvyko mokytis į Ameriką.

Jie buvo aklieji ir silpnaregiai.

Tai Remigijus Audiejaitis, Sergejus Mechas ir Vitas Purlys.

Overbruko aklųjų mokykloje jie mokėsi dirbti kompiuteriais.

Taip pat mokėsi anglų kalbos.

Ir naudotis baltąja lazdele.

Ja naudojasi daugelis pasaulio aklųjų.

Lazdelė padeda kelyje pastebėti kliūtis.

Vėliau Remigijus ir Sergejus ėmė mokytis Vilniaus universitete.

O Vitas Purlys ėmė dirbti Antano Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokykloje.

Čia jis įkūrė Kompiuterių technikos taikymo skyrių.

Šiame skyriuje neregius ir silpnaregius mokė dirbti kompiuteriu.

Taip pat naudodami kompiuterius išleido knygų Brailio raštu.

Tai aklųjų naudojamas raštas.

Jį žmonės junta pirštais.

Centre spausdino ir iškilių paveikslėlių.

Čia išbandė pirmąsias programas.

Kurios iš kompiuterio tekstą skaito garsiai.

Kai kuriuos darbus iš šio centro perėmė Lietuvos aklųjų biblioteka.

Ir daro juos iki šiol.

Pirmuosius kalbos sintezatorius lietuviams padovanojo Amerikos įmonė.

Jie buvo skirti anglų kalbai.

Sintezatoriai garsiai skaito užrašytą tekstą.

Pirmieji gauti sintezatoriai lietuviams buvo nepatogūs.

Jie neaiškiai skaitė lietuvišką tekstą.

Bet juos vis tiek naudojo.

Vėliau gavo ir geresnių priemonių.

Kurios labiau tiko lietuvių kalbai.

Nuo 1998 metų aklieji ir silpnaregiai pradėjo naudoti sistemą „Windows“.

Ji jiems pasirodė labai patogi.

Vitas Purlys sakė.

Neseniai mūsų seneliai nemokėjo skaityti.

Ir tai jų negąsdino.

Bet dabar nemokantieji skaityti negalėtų nieko dirbti.

Greitai bus laikas, kai visi turės mokėti dirbti kompiuteriais.

Nes kitaip jų nepriims į darbą.

Jis buvo teisus.

Dabar akliesiems kompiuteriai būtini.

Žmonėms jie padeda mokytis.

Ir dirbti.

Kompiuteriai padeda skaityti knygas.

Ir klausytis muzikos.

Taigi šiais laikais neregiai gauna tą pačią informaciją.

Kaip ir regintieji.

Kompiuterius ir programas kartais reikia atnaujinti.

Nes viskas tobulėja.

Bet neregiai ir silpnaregiai su tuo susitvarko.

Kompiuteriai pakeitė daugelio aklųjų gyvenimą.

Karolis Verbliugevičius pradėjo mokytis dirbti dar senais kompiuteriais.

Ir iš pradžių jais nesižavėjo.

Bet jam labai patiko naujesnės programos.

Karolis parengė keletą mokymo priemonių.

Ir pristato Lietuvai garsiausių gamintojų technologijas.

Kompiuteriais naudojasi ne tik jaunimas.

Šios galimybės patinka ir vyresnio amžiaus neregiams.

Jomis mėgsta naudotis žurnalistas Saulius Plepys.

Ir rašytojas Valentinas Zaikauskas.

Lietuvos aklųjų bibliotekoje vyko renginys.

Aklieji ir silpnaregiai paminėjo 25 metų informacinių technologijų taikymo jubiliejų.

Prisiminė pirmąsias naudotas informacines priemones.

Ir pirmuosius žmones.

Kurie mokėsi jomis naudotis.

Visi džiaugėsi dabartinėmis galimybėmis.

Jauni aklieji ir silpnaregiai jau užaugo su kompiuteriais.

Ir jiems pritaikytomis programomis.

Gintautas Gečas yra iš Tauragės.

Jis garso sintezatorių naudoja nuo vaikystės.

Garso sintezatorius skaito tekstą.

Kurį regintis žmogus mato ekrane.

Gintautas kompiuterius išmano puikiai.

Vyras studijavo Vilniaus universitete.

Neregė Eglė Jarmolavičiūtė dirba garso režisiere Lietuvos radijuje.

Be kompiuterio ji negalėtų dirbti.

Akloji Ugnė Žilytė studijuoja vokiečių ir ispanų kalbas.

Todėl jos kompiuteris kalba ne tik lietuviškai.

Bet ir vokiškai.

Ir ispaniškai.

Aurimas Papečkys kompiuteriu kuria muziką.

Justas Pažarauskas dirba Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

Jis programuoja.

Ir tvarko skaitmeninius įrašus.

Tadas Matusevičius gyvena Prienuose.

Vaikinas nemato ir negirdi.

Todėl jam netinka daugelis neregiams skirtų programų.

Kurios skaito tekstus garsiai.

Prie Tado kompiuterio veikia speciali Brailio rašto eilutė.

Vaikinas gali pirštais skaityti kompiuteryje esantį tekstą.

Taigi net dvi negalios jam netrukdo gauti žinių.

Tadas labai gerai išmano apie kompiuterius.

Ir išmaniuosius telefonus.

Prieš 2 metus buvo sukurtas ir lietuviškas garso sintezatorius.

Jis vadinasi „Liepa“.

Jis skaito tekstus taisyklinga lietuvių kalba.

Dabar jį pritaiko išmaniesiems telefonams.

Kompiuteriai ne tik teikia galimybių.

Neregiams ir silpnaregiams vis iškyla sunkumų.

Kai kurios interneto svetainės būna nepritaikytos jiems naudoti.

Todėl vis reikia priminti interneto svetainių tvarkytojams.

Kad turi laikytis reikalavimų.

Ir pritaikyti jas akliesiems.

Kad jie galėtų naudotis paskelbta informacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.