Lazda rodė, kad žmogus kitoks.
Kad jam reikia daugiau pagalbos.
Bet ne taip seniai šis požiūris pasikeitė.
Dabar balta lazdelė rodo.
Kad aklasis yra savarankiškas.
Ir gali vaikščioti be kitų pagalbos.
Baltosios lazdelės skirtos akliesiems.
Jos yra patogios.
Ir tvirtos.
Bet Andrius Račkauskas sako ir dar vieną dalyką.
Kad šios lazdelės skirtos ir matantiesiems.
Jos parodo.
Kad lazdele naudojasi nematantis žmogus.
Ir jam gali reikėti pagalbos.
Pats Andrius yra silpnaregis.
Jis gyvena Alytuje.
Vyras dirba masažuotoju.
Šiame mieste daug kas žino.
Ką reiškia baltoji lazdelė.
Žmonės čia mažiau skuba.
Todėl gali skirti daugiau dėmesio aplinkiniams.
Ir pasiūlyti savo pagalbą.
Andrius dar šiek tiek mato.
Tad galėtų vaikščioti ir be lazdelės.
Bet jis ją ima.
Nes nori parodyti kitiems.
Kad turi negalią.
Kad kiti su juo elgtųsi atsargiau.
Išmokti vaikščioti su baltąja lazdele nelabai lengva.
Ypač gali būti sunkiau vyresniems žmonėms.
Kurie jaunystėje buvo regintys.
Pradžioje jiems gali būti ir nejauku.
Eiti su lazdele.
Todėl labai padeda mobilumo mokytojas.
Kuris moko žmogų vaikščioti taisyklingai.
Kad iškart būtų patogu.
Ir greičiau įprastų.
Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino aklųjų mokymo programas.
Ir mokytojai jomis naudojasi.
Juozas Daunaravičius yra neregių mokytojas.
Jis moko žmones naudotis baltąja lazdele.
Jau daugiau kaip 25 metus.
Jo pamokos daugelį neregių išmokė vėl džiaugtis gyvenimu.
Dabar vyras moko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokinius.
Vaikai pirmiausia išmoksta naudotis lazdele.
Su ja vaikščioti po mokyklą.
Ir susirasti reikalingą patalpą.
Biblioteką ar valgyklą.
Paskui su lazdelėmis eina į kiemą.
Tada bando eiti šaligatviais.
Galiausiai vaikščioti po Fabijoniškes.
Mokosi pereiti gatvę.
Susirasti autobusų stotelę.
Vyriausių klasių mokiniai mokosi patys grįžti namo.
Jei namai Vilniuje.
Jei mokinys iš kito miesto.
Jis mokosi nuvažiuoti į autobusų ar traukinių stotį.
Susirasti, iš kur važiuoja jo autobusas.
Arba traukinys.
Jeigu mokinys ruošiasi mokytis toliau.
Ir jau žino, kurią mokyklą pasirinks.
Išmoksta nuvažiuoti iki tos mokyklos.
Dar prieš studijų pradžią.
Aistė Vilkišiūtė mokosi paskutinėje klasėje.
Mergina baltąją lazdelę naudoja nuo vaikystės.
Naudotis mokėsi darželyje.
Todėl jai lazdelė labai padeda.
Aistė gyvena netoli mokyklos.
Ir kasdien ateina į mokyklą pati.
Ji labai mėgsta skaityti.
Domisi istorija.
Ir norėtų studijuoti.
Tikriausiai Kaune.
Todėl ji su mokytoju išmoko nuvažiuoti į Vilniaus traukinių stotį.
Ir susirasti traukinį į Kauną.
Mergina sako.
Kad žmonės dažniausiai padeda.
Būna draugiški.
Bet lazdelė jai padeda daugiausiai.
Dabar jau yra ir elektroninių priemonių.
Kurios neregiams padeda orientuotis.
Bet Aistė lazdelės dar neatsisakytų.
Aistės klasės draugas yra Normantas Prušinskas.
Jis yra iš Anykščių.
Anykščiai yra nedidelis miestas.
Jį vaikinas pažįsta.
Ir ten jaučiasi saugus.
Ten padeda ir draugai.
Todėl ten galėdavo išsiversti ir be lazdelės.
Vilniuje jam lazdelė būtina.
Vaikinas pradėjo sportuoti.
Jis žaidžia globolą.
Todėl važinėja į kitą miesto galą treniruotis.
Nuvažiuoti nelabai sunku.
Bet be lazdelės būtų sudėtinga.
Brigita Narmontaitė jau studentė.
Ji mokosi Vilniaus universitete.
Ir iš Pilaitės kasdien važiuoja į senamiestį.
Pakeliui jai reikia 2 kartus persėsti į kitą autobusą.
Arba troleibusą.
Prieš keletą metų ji viena pabandė važiuoti iš mokyklos namo.
Paskui pabandė viena keliauti į baseiną.
Ir į graikų muzikos ansamblio repeticijas.
Merginai lazdelė taip pat labai pagelbsti.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre mokiniai ne tik mokosi valdyti lazdelę.
Ir būti savarankiški.
Jie mokosi ir pažinti aplinką.
Susidaryti dažniausiai naudojamų prietaisų vaizdus.
Pernai jie vyko į Vilniaus oro uostą.
Ir tyrinėjo jo erdves.
Oro uoste neįgalieji gali gauti pagalbą.
Ir ši paslauga yra kokybiška.
Todėl vis daugiau neregių ryžtasi keliauti vieni.
Be palydovų.
Tad tokios išvykos mokiniams irgi naudingos.
Šiais metais aklieji mokiniai lankėsi Lietuvos kelių muziejuje.
Jis yra Vievyje.
Jie galėjo paliesti, koks yra pėsčiųjų tiltas virš greitkelio.
Kokia yra Kryžkalnio sankryža.
Visos šios patirtys padeda akliesiems geriau orientuotis.
Ir didina jų pasitikėjimą savimi.
