Ji atrodo kaip kitos mokyklos.
Bet ji kitokia tuo.
Kad joje mokosi daug vaikų su negalia.
Kartu mokosi ir negalios neturintys vaikai.
Mokyklos vadovai mano.
Kad Lietuvoje visos mokyklos galėtų būti tokios.
Daugiau kaip 120 vaikų šioje mokykloje turi specialiųjų poreikių.
Vieni turi proto negalią.
Kitiems sunku judėti.
Dar kiti nemato arba negirdi.
Didelė dalis vaikų yra sveiki.
Bet visi mokosi kartu.
Mokytojai stengiasi visiems sukurti geras sąlygas.
Mokytis ir ugdytis.
Pažinti pasaulį.
Ir džiaugtis tuo, ką išmoksta.
Vaikai visi kartu dalyvauja renginiuose.
Ir auga kartu.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja yra Laima Lukšienė.
Ji pasakoja, kaip mokykla kūrėsi.
2005 metais į ją atėjo daug vaikų su negalia.
Tada mokytojai šiek tiek sutriko.
Nes nežinojo, kaip reikės dirbti.
Bet jie patys mokėsi.
Kaip ruoštis pamokoms.
Kad visi vaikai suprastų.
Ir išmoktų tai, ką reikia.
Mokytojų niekas nemokė dirbti tokiose klasėse.
Kuriose mokosi skirtingi vaikai.
Vieni mokosi labai greitai.
O kiti mokosi lėtai.
Lietuvoje buvo tik dvi tokios mokyklos.
Viena Šeduvoje.
Kita Vilniuje.
Šeduvos mokykloje yra keli skyriai.
Viename mokosi vaikai su specialiaisiais poreikiais.
Kauniečiai nutarė nekurti atskiro skyriaus.
Bet mokyti visus vaikus kartu.
Kad jie vieni kitiems padėtų.
Kad visi kuo daugiau laiko būtų kartu.
Kai kuriuos dalykus vaikai mokosi visi kartu.
Dalį pamokų mokosi atskirai.
Skaityti ir skaičiuoti mokosi atskirai.
Nes vieniems tai paprasčiau.
O kitiems sunkiau.
Kai kurie vaikai turi kalbėjimo sunkumų.
Jie lanko specialias klases.
Ir su jais dirba specialistai.
Kai kurie vaikai iki dešimtos klasės mokosi pagal specialią programą.
O paskui mokosi socialinių įgūdžių klasėse.
Jos veikia toje pat mokykloje.
Pavaduotoja pasakoja.
Kad visus vaikus stengiasi įtraukti į mokyklos gyvenimą.
Visi kartu vyksta į išvykas.
Ir dalyvauja bendrose veiklose.
Lukas Tamašiūnas mokėsi šioje mokykloje.
Dabar jis jau studentas.
Bet kartais dar užeina į mokyklą.
Jis prisimena.
Kad vienas jo klasės draugas buvo aklas.
Bet jis mokėsi kartu su visais.
Pamokose vaikas naudodavosi kompiuteriu.
Nes taip jam buvo patogiau.
Visa kita jis darydavo kartu su kitais.
Jeigu jam reikėdavo pagalbos.
Klasės draugai padėdavo.
Bet vaikas buvo labai savarankiškas.
Jis gerai jautėsi klasėje.
Rima Urbšienė šioje mokykloje pradėjo dirbti mokytojo padėjėja.
Kai į mokyklą atėjo mokytis aklas mokinys.
Mokytojai iš pradžių išsigando.
Ar galės jam padėti.
Bet buvo lengviau.
Negu jie manė.
Aklas vaikas buvo labai gabus.
Ir gerai prisitaikė.
Mokytojai išmoko suprasti.
Kaip jis mato aplinką.
Rima Urbšienė nusprendė studijuoti toliau.
Kad galėtų padėti vaikams su negalia.
Ji dabar dirba specialiąja pedagoge.
Moko vaikus, kurie turi kalbėjimo sutrikimų.
Taip pat padeda mokytojams.
Per 12 metų mokykloje mokėsi ir daugiau neregių vaikų.
Taip pat ir Edgaras Matakas.
Jis parolimpinių žaidynių dalyvis.
Rima Urbšienė mano.
Kad vaikai su regos negalia tikrai gali mokytis kartu su kitais.
Tik reikia šiek tiek pagalbos.
Jiems reikia knygų Brailio raštu.
Kad galėtų skaityti pirštais.
Užduotis jiems reikėtų sukelti į kompiuterį.
Mokykla įsigijo specialią programą.
Kad galėtų padėti akliems mokiniams.
Mokykloje visus mokinius moko savarankiškumo.
Ir atsakomybės.
Vaikai nesijaučia sekiojami mokytojų.
Bet visi skatinami dalyvauti.
Mokytojams čia dirbti sunku.
Nes vaikai labai skirtingi.
Ir reikia mokėti su kiekvienu bendrauti.
Bet mokytojai čia gali daug kurti.
Ir jais pasitiki.
Nes jie patys geriausiai žino.
Kaip turi dirbti.
Kai kurie iš jų labai gerai išmoko mokinius.
Ir jų rezultatais visi džiaugiasi.
Mokykloje dirba ir daug įvairių specialistų.
Kurie padeda įvairių poreikių turintiems vaikams.
Jie moko kalbėti.
Moko reikšti savo emocijas.
Ir kitų svarbių dalykų.
Taip pat yra mokytojų padėjėjų.
Visa komanda dirba kartu.
Ir padeda vieni kitiems.
Mokytojai gerai supranta vaikus su proto negalia.
Jiems paprastoje mokykloje neįdomu.
Nes ten jie daug ko nesupranta.
Šiems vaikams reikia mokytis lėčiau.
Bet kai juos moko pamažu.
Ir suprantamai.
Tie vaikai taip pat išmoksta.
Ir labai džiaugiasi.
Jie gali išmokti daugelio naudingų dalykų.
O mokytojai turi suprasti.
Kuriam kaip paaiškinti.
Jie džiaugiasi vaikų pasiekimais.
Kai mokiniai pradeda kalbėti.
Ir pasakyti savo nuomonę.
Kai patys ateina į klasę.
Arba net patys ateina į mokyklą.
Mokytojai tai vadina gyvenimo mokykla.
Pradžioje mokytojai bijojo dirbti su vaikais.
Kurie turi proto sutrikimų.
Bet paskui priprato.
Ir nebenorėjo jų paleisti.
Nes dirbti sekėsi.
Kiti mokiniai irgi juos priėmė gerai.
Nes mato.
Kad ir visuomenėje yra visokių žmonių.
Todėl tiesiog auga kartu.
Mokytojai džiaugiasi.
Kad per 12 metų išmoko dirbti visi kartu.
Ir sukūrė gerą mokyklą.
Mokiniai pasakoja.
Kad jiems nekilo problemų.
Dėl kitokių klasės draugų.
Jie tiesiog išmoko priimti kitokį žmogų.
Ir dabar gyvenime jiems lengviau.
Nes jų negąsdina kitokie žmonės.
Gimnazijos direktorius kalba apie problemas.
Jų kyla dėl to.
Kad mokykloje negali dirbti kineziterapeutas.
Tai gydytojas, kuris parenka sporto pratimus.
Mokykla negali teikti medicininių paslaugų.
Bet šios mokyklos mokiniams jų reikėtų.
Ši problema yra visoje Lietuvoje.
Kita problema yra dėl pačios mokyklos.
Vaikai čia mokosi nuo pirmos klasės.
Iki dvyliktos.
Bet tokių mokyklų Lietuvoje beveik neliko.
Todėl ir ši mokykla turi kovoti.
Kad galėtų likti tokia.
Vaikai pripranta prie mokyklos.
Ir jiems išeiti būna sunku.
Sunku priprasti kitoje vietoje.
Todėl patogiau mokytis toje pačioje mokykloje iki galo.
Direktorius pasakoja.
Kad specialistai jų mokykloje dirba ten.
Kur labiausiai reikia jų pagalbos.
Jie nestovi prie kiekvieno vaiko.
Kuris turi specialiųjų poreikių.
Direktorius sutinka.
Kad kartais vaikams reikėtų daugiau pagalbos.
Bet tada reikėtų daugiau pinigų.
Nes visiems reikėtų apmokėti darbą.
Direktorius Stanislovas Milašius apgailestauja.
Kad visuomenė dar nesupranta tokios mokyklos.
Kai kurie tėvai neleido vaikų į jų mokyklą.
Nes čia mokosi ir specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Tik kai kurie džiaugiasi ta bendryste.
Nes jų vaikai įgyja geros patirties.
Pavaduotoja Laima Lukšienė sako.
Kad vaikams su specialiaisiais poreikiais sunku rasti mokyklą.
Net jei sutrikimas labai nedidelis.
Ir labai svarbu rasti tinkamą mokyklą.
Kur vaiką padrąsintų.
Ir jam padėtų.
Šioje mokykloje vis dar nėra lifto.
Bet jie priima mokytis vaikus su negalia.
Direktorius ir pavaduotoja sako.
Kad visi pabrėžia mokyklų aukštą lygį.
Ir gerus mokinių pasiekimus.
Bet niekas nekalba apie pačius mokinius.
Jų sugebėjimus.
Ir poreikius.
Juk mokiniams sekasi tada.
Kai jie gerai jaučiasi mokykloje.
Laima Lukšienė mano.
Kad nereikia skubėti uždaryti specialiųjų mokyklų.
Ir vaikų su specialiaisiais poreikiais perkelti į paprastas mokyklas.
Nes mokytojai dar nepasiruošę.
Reikia įvairių mokyklų.
Šioje mokykloje tokia tvarka visiems tinka.
Tik nebūtinai taip bus kitur.
Bet kai užaugs šios mokyklos mokiniai.
Ir jie priiminės svarbius sprendimus.
Jiems bus visiškai aišku.
Kad neįgalieji ir neturintieji negalios gali mokytis kartu.
