Nenori šalia jų gyventi.
Su jais nenori dirbti.
Nes jų bijo.
Lietuvoje yra apie 27 tūkstančius žmonių su psichikos negalia.
Bet su specialistais dirba tik apie 2 tūkstančius žmonių.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė yra Asta Kandratavičienė.
Ji sako.
Kad maždaug pusė vaikų turi psichologinių problemų.
Nuotaikos sutrikimų ar nerimo.
Jos kenkia vaikų sveikatai.
Ir gali sukelti rimtų ligų.
Tai kenkia visos visuomenės psichikos sveikatai.
Vaidotas Nikžentaitis yra Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos
bendrijos vadovas.
Jis pasakoja.
Kad vis dar yra labai silpnos bendruomenės.
Ir jos negali padėti žmonėms su psichikos negalia.
Jis apgailestauja.
Kad Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama institucijoms.
O ne žmonėms.
Kuriems reikia pagalbos.
Patys neįgalieji mažai dalyvauja šiuose reikaluose.
Būtent bendruomenės galėtų geriausiai pasirūpinti šiais žmonėmis.
Nes kaimynai geriausiai žino.
Kaip padėti sergantiesiems.
Kokių paslaugų jiems labiausiai reikia.
Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija rengia seminarus
specialistams.
Jie vyksta vis kitame rajone.
Vienas susitikimas vyko Trakuose.
Jame dalyvavo ir Asta Kandratavičienė.
Ji pasakojo Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomus projektus.
Kurie skirti žmonėms su psichikos negalia.
Taip pat kalbėjo.
Kad Lietuvoje bandoma atsisakyti globos įstaigų.
Ir neįgaliesiems sukurti tinkamas sąlygas bendruomenėse.
Psichikos negalią turintys žmonės dažnai būna atsiskyrę.
Jie bijo pasirodyti viešumoje.
Todėl reikia galvoti.
Kaip šiems žmonėms padėti.
Valstybė skiria daugiausia pinigų asmeninio asistento paslaugoms.
Taip pat įvairiems užsiėmimams rengti.
Kad žmonės su psichikos negalia galėtų darbuotis.
Nes jiems labai svarbu kuo nors užsiimti.
Psichikos sveikatos centrai negali padėti visiems.
Kam reikia pagalbos.
O tarp visų neįgaliųjų.
Kurie dalyvauja užsiėmimuose.
Labai mažai žmonių su psichikos negalia.
Departamento direktorė kalbėjo ir apie globos įstaigas.
Kitose šalyse jų nebelieka.
Lietuvoje irgi norima įstaigų atsisakyti.
Bet kurti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėse.
Ir čia teikti jiems paslaugas.
Bet pas mus dar yra eilės žmonių.
Kuriuos nori apgyvendinti globos namuose.
Savivaldybėms taip paprasčiau.
Ypač jei žmogus negali pasirūpinti savimi.
Ir kelia kitiems rūpesčių.
Bet jau kuriama tvarka.
Kad savivaldybės turės pasirūpinti ir tokiais žmonėmis.
Dabar globos įstaigų darbuotojų klausia.
Ką jie mano apie darbą bendruomenėse.
O ne globos įstaigose.
Klausia ir globos įstaigų gyventojų.
Ar jie norėtų gyventi namuose.
Ne globos įstaigoje.
Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 6 tūkstančius žmonių.
Kurie turi proto arba psichikos negalią.
Neįgaliųjų reikalų departamento specialistai bendrauja su darbuotojais.
Ir vertina jų gebėjimus.
Ar jiems pavyks paslaugas žmonėms teikti ir bendruomenėse.
Ne tik globos įstaigose.
Nes tik tokie specialistai.
Kurie dirbs atsakingai.
Gali padėti žmonėms su negalia.
Saugiai įsikurti bendruomenėse.
Vaidotas Nikžentaitis kalba.
Kad neįgaliais žmonėmis besirūpinančios bendrijos laukia tikros pagalbos.
Nes daugelis neįgaliųjų gauna labai mažai pinigų.
Maždaug pusė šių žmonių neturi namų.
Neįgaliaisiais besirūpinantys žmonės labai mažai uždirba.
Todėl mažai kas nori dirbti šį darbą.
Nikžentaičiui labai gaila.
Kad mažiausiai pinigų lieka tiems.
Kam labiausiai reikia pagalbos.
Psichikos ligomis sergantys žmonės dažnai bijo išeiti iš namų.
Jie nepasitiki kitais.
Todėl kartais reikia įkalbėti.
Kad toks žmogus ateitų į centrą.
Pabūtų kartu su kitais.
Pasivaišintų arbata.
Ir pradėtų pasitikėti.
Vadovas pasakoja.
Kad didelė dalis pinigų vis dar tenka įstaigoms.
Bet ne reikalingoms paslaugoms.
Labai trūksta ir darbo vietų žmonėms su psichikos negalia.
Žmonės ne visada pasisako darbdaviams.
Kad serga psichikos liga.
Kitose šalyse situacija kitokia.
Ten stengiasi žmones su psichikos negalia įdarbinti.
Nes dirbdami jie jaučiasi geriau.
Jie net būna sveikesni.
Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba padeda žmonėms.
Tarnybos vadovė Algė Nariūnienė pasakoja.
Kad dažnai sergančius žmones apleidžia artimieji.
Jie gyvena labai prastai.
Tarnybos žmonės jais rūpinasi.
Jei reikia, nuveža pas gydytojus.
Parūpina maisto.
Ir užsiėmimų.
Kai kurie sergantieji psichikos ligomis labai pasitiki kitais.
Ir aplinkiniai žmonės jais negražiai pasinaudoja.
Pasiskolina jų vardu pinigų.
Arba atima namus.
Tada sergantis žmogus nebeturi, kur gyventi.
Kartais ir sergantieji kelia daug problemų.
Ne visi sutinka gydytis.
Kai liga paūmėja.
Kartais sergantieji kankina artimuosius.
Kai artimieji iškviečia greitąją pagalbą.
Sergantis žmogus ima elgtis normaliai.
Ir nesutinka važiuoti į ligoninę.
Todėl kartais artimieji neturi išeities.
Ir tiesiog tyliai kenčia.
Kai liga paūmėja.
Neužtenka žmogų kviesti pasikalbėti.
Ar kuo nors užsiimti.
Jį reikia tinkamai gydyti.
Savižudybių prevencijos biuro psichologė Rūta Klovaitė sako.
Kad dažnai pagalbos reikia ir darbuotojams.
Nes jie labiausiai susiduria su kenčiančiais žmonėmis.
Kai jiems paūmėja liga.
Arba jie būna mušami.
Ir būtina mokyti darbuotojus.
Valdyti savo elgesį.
Nes negalime valdyti to, kas vyksta aplinkui.
Todėl labai svarbu tinkamai reaguoti.
Psichologė sako.
Kad labai svarbūs žmonių santykiai.
Namuose ir darbe.
Visi žmonės kalba apie santykius.
Kai jiems reikia pagalbos.
Tik paskui jie kalba apie kitas problemas.
Labai svarbu ir tai, kad žmogus jaustųsi vertingas.
Jei sergantis psichikos liga žmogus jaučia paramą.
Jei jo gyvenimas prasmingas.
Žmogus gali jaustis labai gerai.
Jis gali jaustis sveikas.
