Vakar ta proga buvo atidaryta nuotraukų paroda.
Ji vadinasi „Galiu daugiau, nei tu manai“.
Tai žmonių su Dauno sindromu nuotraukos.
Jose jie dirba arba mokosi.
Užsiima malonia veikla.
Ir parodo, ką gali.
Dažnai žmonės nustemba.
Kad negalia šiems žmonėms netrukdo.
Parodos rengėjai kvietė pamatyti.
Žmonių su Dauno sindromu galimybes.
Žmonių, turinčių Dauno sindromą, ir jų globėjų asociacijos vadovė Neringa Šalugienė sakė.
Kad nuotraukos yra tikros.
Jose niekas nevaidina.
Tie žmonės iš tikrųjų gali daug dalykų.
Svarbu jais patikėti.
Jiems reikia tik keleto dalykų.
Leisti mokytis.
Mylėti ir būti mylimiems.
Žmonių su Dauno sindromu tėvai prašė keisti požiūrį į tokius vaikus.
Ir tikėjosi, kad tai padės padaryti ši paroda.
Žmones su Dauno sindromu fotografavo Laima Druknerytė.
Pradžioje ji bijojo.
Kad bus sunku bendrauti.
Nes nepažinojo žmonių su šia negalia.
Bet ji pamatė juos visai kitokius.
Visi šie vaikai buvo labai draugiški.
Linksmi.
Todėl ir nuotraukos labai ryškios.
Parodą rengti padėjo ir Marta Bielskytė.
Ji yra Vilniaus universiteto studentė.
Ji pirmiausia susipažino su Nikita.
Tai Dauno sindromą turinti mergaitė.
Ji padėjo Martai suprasti.
Kad skirtumai tarp žmonių labai maži.
Parodoje yra Klaipėdos neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ lankytojų nuotraukų.
Šie žmonės dalyvavo ir parodos atidaryme.
Jie šoko savo programą.
6 metus jiems vadovauja Artiomas Kazakovcevas.
Kolektyvas jau dalyvavo daugelyje švenčių.
Lietuvoje ir kitose šalyse.
Juos žiūrovai labai myli.
Artiomas sako.
Kad iš pradžių žiūrovai nustemba.
Bet kai pradeda šokti.
Visiems patinka.
Vadovas pastebėjo.
Kad žmonės su negalia nori šokti šiuolaikinius šokius.
Jis pats šokdavo breiką.
Tai toks šokis.
Todėl pasiūlė ir jiems.
Visi mielai sutiko.
Vadovas sako.
Kad žmonėms su Dauno sindromu kaip tik labai tinka šokti.
Nes jie yra lankstūs.
Šokiai jiems padeda tapti drąsesniems.
Ir išmokti puoštis.
Jie išmoksta dirbti kartu.
Ir padėti vieni kitiems.
Vadovas Artiomas su neįgaliaisiais dirba ne tik Klaipėdoje.
Jis vadovauja būreliui ir Telšiuose.
Nes jam patinka.
Kai vaikai džiaugiasi.
Breiko šokėjai Inutei yra 33 metai.
Jai didžiausias džiaugsmas šokti.
Ji padaro net sudėtingas figūras.
Kurios neišeina negalios neturintiems žmonėms.
Inutės net nemanė.
Kad jos dukra tokia gabi.
Šokiai parodė daug vaikų talentų.
Kurių niekas nesitikėjo.
Parodoje lankėsi ir žmonės iš „Lobių dirbtuvių“.
Tai katalikiška bendruomenė.
Įsikūrusi Vilniaus rajone.
Čia žmonės su negalia gamina medžio dirbinius.
Tarp jų yra keli vaikinai su Dauno sindromu.
Visi mielai parodo savo nuotraukas parodoje.
Vadovas Lukas Kulikauskas papasakoja.
Kad svarbiausia šiuos žmones tinkamai nuteikti.
Ir jais pasitikėti.
Tada jie labai stengiasi.
Ir nuoširdžiai dirba.
Visi labai džiaugėsi.
Kai fotografė Laima Druknerytė padovanojo po nuotrauką.
Fotografė pasakoja.
Kad mintis rengti parodą kilo pavasarį.
Iš pradžių vaikus su Dauno sindromu norėjo fotografuoti namuose.
Su šeimomis.
Bet paskui pasirodė.
Kad galima padaryti įdomesnių nuotraukų.
Būreliuose ir kitose vietose. Nes vaikai tikrai turi, ką parodyti.
Pačią pirmą fotografavo Rugilę.
Mergaitė lanko baleto pamokas.
Laima labai nerimavo.
Nes nežinojo, kaip reikės bendrauti.
Bet viskas pasirodė paprasta.
Rugilė pati ją apsikabino.
Kaip gerą draugę.
Nuotraukos išėjo labai šiltos.
Ir spalvingos.
Toks yra ir šių vaikų gyvenimas.
Fotografė sako.
Kad tik nuo mūsų priklauso.
Kaip žiūrėsim į šias nuotraukas.
Ar su užuojauta.
Ar su džiaugsmu.
Kai susipažįsti su šiais žmonėmis.
Pamatai, kokie jie linksmi.
Ir malonūs.
Marta Bielskytė savo požiūrį pakeitė tada.
Kai atvažiavo į Vilnių mokytis.
Mergina iš pradžių savanoriavo.
Paskui susirado auklės darbą.
Reikėjo prižiūrėti Nikitą.
Kuri turi Dauno sindromą.
Mergaitė buvo labai draugiška.
Ir jos abi susidraugavo.
Kartu eina į kiną ar renginius.
Martą liūdina visuomenės požiūris.
Kad kartais žmonės atstumia vien dėl išvaizdos.
Nors visai nepažįsta vaiko su Dauno sindromu.
Martą žeidžia žmonių pasakymai.
Kai jie kalba apie Dauno sindromą turinčius vaikus.
Ji nori padėti keisti tokį požiūrį.
Parodą „Galiu daugiau, nei tu manai“ rodys ir kituose Lietuvos miestuose.
Kad ir ten gyvenantys žmonės galėtų ją pamatyti.
