Ypač kai tie vaikai užauga.
Globos namuose tebegyvena apie 6000 žmonių.
Sako Lina Gulbinė.
Ji yra vieno neįgaliųjų projekto ekspertė.
Globos įstaigoje žmogus tarsi netenka teisės į laisvę.
Nutrūksta buvę ryšiai.
Žmogus nebemoka pats tvarkytis buityje.
Neretai darbuotojai už žmogų viską nusprendžia.
Net kada ir ką valgyti, gerti.
Yra daug normalaus gyvenimo net nemačiusių žmonių.
Kurie nuo pat vaikystės gyvena vien globos įstaigose.
Jų gebėjimai ir savarankiškumas menkesni.
Nei gyvenusių šeimoje.
Kęstutis gyveno ne vienoje Lietuvos globos įstaigoje.
Dabar vaikinas bando prisitaikyti gyventi bendruomenėje.
Kęstutis gimė su dvyne seserimi.
Fiziškai vystėsi normaliai.
Bet sunkiai kalbėjo.
Vaiko raidos centre 5 metų amžiaus jam nustatyta negalia.
Tai autizmas su protiniu atsilikimu.
Jis lankė bendrą darželį.
Paskui mokėsi pagal specialiąją programą.
Iš pradžių sekėsi neblogai.
Bėdos prasidėjo paauglystėje.
Kęstutis tapo neramus, ėmė kandžiotis, šlapintis į kelnes.
Elgesys bet kada tapdavo neprognozuojamas.
Jis dažnai būdavo agresyvus, rėkdavo.
Mokytojams buvo labai sunku.
Bėgant metams Kęstučio būklė tik blogėjo.
Jis gulėjo ne vienoje ligoninėje.
Visur jam skirdavo dideles dozes raminamųjų.
Bet vaikinui negerėjo.
Pyktis galėdavo prasiveržti bet kuriuo metu.
16 metų jis jau nebegalėjo lankyti mokyklos.
Šeima su Kęstučiu nebegalėjo susitvarkyti.
Tada atidavė jį į Didvyžių socialinės globos namus.
Šeimai emociškai buvo sunku tai padaryti.
Jau pirmą dieną Kęstučio agresija prasiveržė.
Jis buvo išvežtas į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę.
Taip atsitiko kelis kartus.
Ligoninėje jis buvo pririšamas prie lovos.
Šeima turėjo Kęstutį kas 3 dienas lankyti.
Nes jis nevalgė ligoninės maisto.
Antrąkart globos namuose pakliuvo pas gerą socialinę darbuotoją.
Tai Sonata Dambrauskaitė.
Ji mokėjo prieiti prie vaikino.
Išmanė savo darbą.
Sonata sako.
Kad reikia mokėti prisitaikyti prie neįgalių žmonių.
Jiems nenurodinėti, neaiškinti.
Po dar vieno agresijos priepuolio Kęstutis grįžo į izoliatorių.
Tai kambarys, kuriame žmogus visada būna vienas.
Tai jam buvo didelis smūgis.
Jis gaudavo didžiules dozes vaistų.
Gyveno užrakintas.
Darbuotojai nekreipdavo į jį dėmesio.
Net kai Kęstutis skųsdavosi danties skausmu.
Didvyžiai šeimai buvo per toli.
Negalėdavo dažnai lankyti Kęstučio.
Todėl Kęstutis buvo perkeltas į Apuolės socialinės globos namus.
Ten jam buvo dar blogiau.
Gulėdavo aprengtas tramdomaisiais marškiniais.
Sesuo sako.
Kad Kęstučiui reikia jam pritaikytos veiklos.
Kuri nukreiptų dėmesį nuo agresijos.
Bet ir Apuolėje tokių veiklų nebuvo.
Nebuvo atsižvelgiama į vaikino poreikius.
Apuolėje Kęstutį ištiko epilepsijos priepuolis.
Vežant į ligoninę jis peršalo.
Susirgo plaučių uždegimu.
Komos būsenos Kęstutis ilgai gulėjo reanimacijoje.
Šeima paskui jį parsivežė namo.
Visgi agresija nesibaigė.
Tada Kęstutį apgyvendino Veisiejų socialinės globos namuose.
Čia jis turėjo atskirą kambarį.
Bet Veisiejai šeimai buvo per toli.
Tad Kęstutis vėl grįžo į šeimą.
Ekspertė Lina Gulbinė sako.
Kad neįgaliesiems labai svarbu turėti namus.
Ir būti įtrauktiems į bendruomenę.
Jie turi turėti lygias galimybes.
Jų šeimos turi gauti įvairias paslaugas.
Žmonės turi jausti bendruomenės ir valdžios paramą.
Visi turi suprasti.
Kad visos paslaugos taip pat svarbios ir neįgaliesiems.
Dabar Kęstučio būklė pagerėjusi.
Jis gyvena šeimoje.
Ir mokosi keramikos Alytaus dailiųjų amatų mokykloje.
Jos direktorius Arvydas Švirmickas sako.
Kad 60 iš 160 mokinių čia yra neįgalūs.
Jie mokosi pagal specialiųjų poreikių programą.
Neįgalieji čia mokytis gali patogiai.
Jie išmoksta būti savarankiški.
Mokytis priimami ir turintieji sunkią negalią.
Mokykloje atmosfera gera.
Todėl agresijos pykčių beveik nepasitaiko.
Baigus mokyklą mokiniams padedama įsidarbinti.
Kęstutis jau trejus metus gyvena namuose.
Kaip autistui, jam kasdien reikia vienodos rutinos.
Todėl kartais dar pasitaiko problemų.
Per agresijos priepuolius šeima kviečia greitąją.
Bet ligoninėje jis gydomas tik vaistais.
Šeima prašė kitų konsultacijų.
Bet jų negavo.
Po ligoninės Kęstutis būna sublogęs.
Prastėja jo fizinė būklė.
Jam sunku nulaikyti galvą.
Dabar Kęstučiui diagnozuota dar viena liga.
Tai hebefreninė šizofrenija.
Medikai nieko apie tai šeimai nepaaiškino.
Gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis sako.
Kad ši liga turi būti nustatoma paauglystėje arba jaunystėje.
Nes tada būna ryškūs jos simptomai.
Ligai nustatyti reikia daug ką įvertinti.
Skirti vaistai ligos negydo.
Tik koreguoja nevaldomą elgesį.
Dalis šių vaistų sergant autizmu nekompensuojami.
Bet kompensuojami sergant šizofrenija.
Todėl daktaras mano.
Kad nauja diagnozė galėjo būti įrašyta ir dėl to.
Tai yra sveikatos sistemos problema.
Daktarai nori padėti šeimoms.
Kad pigiau gautų reikiamų vaistų ir paslaugų.
Kęstučio sesuo nusivylusi.
Nes daktarai su šeima bendrauja nepakankamai.
Be vaistų, turėtų būti teikiama ir daugiau paslaugų.
Tada neįgalieji galėtų gyventi šeimose.
Ir nebūti tampomi per globos įstaigas.
