Kaip rūpintis savo ir kitų psichikos sveikata?

Psichikos sveikata reikia rūpintis visiems.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aš galiu

Oct 27, 2017, 12:36 PM, atnaujinta Mar 26, 2018, 3:28 PM

Labai svarbu pastebėti ne tik savo.

Bet ir kitų nuotaikas.

Ir pasikeitusį elgesį.

Jelena Stanislavovienė yra Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistė.

Ji pasakoja apie psichikos sveikatą.

Žmonėms labai svarbi tinkama darbo vieta.

Svarbu gerai sutarti su bendradarbiais.

Psichikos sveikata – tai kai žmogus gerai jaučiasi.

Kai jis džiaugiasi gyvenimu.

Kai gali susidraugauti su kitais.

Ir gražiai bendrauti su pažįstamais.

Gali liūdėti.

Bet ne per ilgai.

Kai žmogus gali pats nuspręsti.

Kai psichikos sveikata gera.

Žmogus gerai dirba savo darbą.

Todėl labai svarbu pasirūpinti.

Kad žmogui būtų tinkamos sąlygos.

Ir geri santykiai su kitais darbuotojais.

Svarbu ir kiti dalykai.

Malonus bendravimas su klientais.

Klientai yra tie žmonės, kuriuos reikia aptarnauti.

Dirbantiems žmonėms svarbu.

Kad jie galėtų įvykdyti savo sumanymus.

Ir kad galėtų gerai atlikti užduotis.

Kad spėtų laiku jas atlikti.

Vyrams svarbiau padaryti tai, ką sumanė.

Moterims svarbiau gerai su visais sutarti.

Kitaip žmonės ima jaustis blogai.

Darbe labai svarbus ir vadovas.

Darbuotojams būna sunku, kai nesusikalba su vadovu.

Kai vadovas neparodo dėmesio jų darbui.

Kai vadovas neaiškiai skiria užduotis.

Ir darbuotojai nežino, kaip jas atlikti.

Žmonėms būna sunku ir tada.

Kai turi daug užduočių.

Bet patys gali mažai ką nuspręsti.

Kartais įtampa darbe gali ir padėti.

Tada žmonės susikaupia.

Ir greičiau imasi darbo.

Greičiau jį padaro.

Specialistė sako, kad svarbu išmokti reaguoti.

Galima pykti ir net verkti.

Svarbiausia, kad įtampa praeitų.

Jei ji trunka ilgai, reikia ką nors keisti.

Reikia ieškoti išeičių.

Jelena Stanislavovienė ragina pastebėti kitų elgesį.

Jei kartu dirbantis žmogus pradeda elgtis keistai.

Gali būti, kad jis blogai jaučiasi.

Vienas vadovas pastebėjo.

Kad jo darbuotojas rašo keistus laiškus.

Ir taip suprato.

Kad žmogui blogai.

Kartais galima matyti.

Kad kitas žmogus visada liūdnas.

Arba neramus.

Reikia susirūpinti.

Jei žmogus pradeda dažnai gerti alkoholį.

Tokio elgesio negalima priimti.

Bet negalima ir iškart atleisti žmogaus iš darbo.

Reikia su juo rimtai pasikalbėti.

Ir įkalbėti gydytis.

Reikia žmogumi pasirūpinti.

Jį išklausyti ir palaikyti.

Didelę įtampą patiria policijos pareigūnai.

Policijoje negalima dirbti žmonėms, kurie turi psichikos sutrikimų.

Todėl policininkai dažnai nesikreipia į psichikos specialistus.

Net jei jaučiasi blogai.

Nes bijo prarasti darbą.

Bet Jelena Stanislavovienė sako.

Kad sveikata svarbiau.

Galima kreiptis į privačius psichologus.

Kurie niekam nesakys apie žmogaus problemas.

Svarbiausia pasirūpinti savimi.

Jelena Stanislavovienė duoda patarimą darbdaviams.

Kad jie rūpintųsi savo darbuotojais.

Ir suteiktų pagalbą turintiesiems psichikos sutrikimų.

Kad vėl priimtų dirbti žmones.

Kurie gydėsi psichikos ligas.

Ir leistų jiems dirbti mažiau.

Skirtų lengvesnes užduotis.

Nes žmonėms reikia grįžti į darbą.

Kad jie vėl jaustųsi gerai.

Psichologo pagalbos ypač reikia tiems žmonėms.

Kurių darbe dažnai kyla įtampa.

Pavyzdžiui, žmogaus darbo metu įvyksta avarija.

Ir jis jaučiasi kaltas.

Jei žmogus nesusitvarkys su savo jausmais.

Gali kilti didesnių problemų.

Jis gali susirgti psichikos liga.

Svarbu, kad jį stebėtų kiti darbuotojai.

Ir paragintų kreiptis pagalbos.

Į darbovietes galima išsikviesti specialistus.

Kad įvertintų.

Ar aplinka tinkama žmonių darbui.

Tai vadinama psichosocialinės rizikos vertinimu.

Jo metu nustatoma.

Ar žmonėms ne per daug darbo.

Ar ne per greitai jį reikia padaryti.

Ar darbuotojai įstengia tą darbą padaryti gerai.

Ar jie gerai supranta savo užduotis.

Ar geri darbuotojų santykiai.

Kaip su darbuotojais elgiasi vadovai.

Ar žmonės gali tobulintis.

Ar jų nuomonė darbe svarbi.

Specialistė sako.

Kad vis daugiau darbdavių supranta, kaip tai svarbu.

Kad įtampa žeidžia žmones.

Kartu specialistai nustato.

Ką darbo vietoje galima pagerinti.

Kad žmonės pradėtų jaustis geriau.

Labai svarbu ir bendravimas su piktais klientais.

Tada daug įtampos patiria žmonės.

Kurie dirba su jais.

Kai kurios darbovietės rengia mokymus.

Kaip elgtis su tokiais klientais.

Kaip nesusibarti su jais.

O kaip tik juos nuraminti.

Labai svarbus ir vadovo elgesys.

Vadovai pastabas darbuotojams turėtų sakyti draugiškai.

O ne kaltindami juos.

Tada pastabos padeda pagerinti darbą.

O žmogus neįsižeidžia.

Specialistė pataria išmokti išlieti emocijas.

Kad jos niekam nekenktų.

Susijaudinus galima pabėgioti.

Ar padainuoti.

O paskui pagalvoti.

Kas sukėlė pyktį.

Jei kitas žmogus yra blogos nuotaikos.

Reikia leisti jam paliūdėti.

Bet jei jo nuotaika bloga visada.

Tai pradeda kenkti kitiems.

Ir nereikėtų to kentėti.

Tokioje aplinkoje būti pavojinga.

Reikia kreiptis į specialistus.

Ir prašyti, kad jie įvertintų situaciją.

Galima kreiptis į Darbo inspekciją.

Kad darbo vietoje atliktų psichosocialinės rizikos vertinimą.

Arba tiesiog pakeisti darbą.

Svarbu išmokti valdyti įtampą dar jauniems žmonėms.

Mokiniams ir studentams.

Nes jie taip pat labai jaudinasi prieš egzaminus.

Svarbu žinoti, kas gerina psichikos sveikatą.

Patarimai tokie.

Gerai galvoti apie save.

Sugebėti spręsti problemas.

Ir mokėti bendrauti su kitais.

Padirbėti fizinių darbų.

Svarbu ir šeimos, draugų parama.

Ir daug kitų dalykų.

Kurie mus veikia kiekvieną dieną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.