Kaip neįgaliesiems padėti.
Kad jie visuomenėje jaustųsi saugūs.
Ir visaverčiai piliečiai.
Bet problemų vis dar yra.
Jonas visiškai negirdi.
Jis gyvena su žmona.
Jo žmona irgi visiškai negirdi.
Vyrui yra 79 metai.
Jis prastai mato.
Ir nebegali rašyti žinučių telefonu.
Nebegali jų ir perskaityti.
Vieną ankstų šeštadienio rytą Jonui ėmė skaudėti pilvą.
Skaudėjo labai stipriai.
Tada žmona pakvietė kaimynus.
Kaimynai pamatė, kad Jonas labai blogai jaučiasi.
Ir iškvietė greitąją pagalbą.
Greitosios pagalbos medikai negalėjo su Jonu susikalbėti.
Bet matė, kad vyrui labai skauda.
Todėl nuvežė jį į Santaros ligoninę.
Medikai paėmė Jono telefoną.
Jame rado giminių telefonų numerius.
Ir jiems pranešė.
Kad vyras ligoninėje.
Šią žinią gavo Jono sūnus.
Jis atvyko į ligoninę.
Tėtis Jonas jau buvo išoperuotas.
Gydytojai jam suteikė pagalbą.
Bet su kurčiu žmogumi niekas nesusikalbėjo.
Niekas nepakvietė gestų kalbos vertėjo.
Jis žodžius parodo kurčiųjų kalba.
Rankų judesiais.
Ligoninėje nepaklausė Jono.
Kuo jis skundžiasi.
Ir jam nepaaiškino.
Ką operuos.
Kaip reikia elgtis po operacijos.
Slaugytojos pasakojo.
Kad su Jonu susikalbėjo ir be gestų kalbos vertėjo.
Medikai sakė.
Kad jų darbas gydyti žmones.
O ne rūpintis vertėjais.
Ligoninės direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotoja Jurga Šuminienė sakė.
Kad vertėją turėjo pakviesti ligonio šeima.
Ir jo vaikai kalti, kad to nepadarė.
Jonas ligoninėje buvo daugiau kaip savaitę.
Bet jam gestų kalbos vertėjo niekas nepakvietė.
Jo šeima nežinojo.
Kad turi patys atvesti gestų kalbos vertėją.
Jie galvojo.
Kad gydytojai iškvies vertėją.
Kai kurtieji eina pas gydytojus.
Jie gali iš anksto išsikviesti gestų kalbos vertėją.
Bet ką daryti, jei skaudėti ima staiga?
Pasakoja Danguolė Dragūnienė.
Ji yra Vilniaus apskrities Gestų kalbos vertėjų centro vadovė.
Centras dirba nuo pusės aštuonių ryto.
Iki pusės aštuonių vakaro.
Tik darbo dienomis.
Vadovė apgailestauja.
Kad ligoninės nebendradarbiauja su Gestų kalbos vertėjų centru.
Nors centras galėtų norėtų padėti.
Visada padėti medikams vertėjai negalėtų.
Nes jie turi labai daug darbo.
Gestų kalbos vertėjų Lietuvoje trūksta.
Centre dirba ir vertėja ekspertė.
Kuri gali susikalbėti net su labai sergančiais žmonėmis.
Ji supranta juos iš veido išraiškos.
Vertėjai stengiasi suteikti pagalbą ligoniams.
Tik reikia jiems iš anksto pranešti.
Telefono žinute.
Arba skaipu.
Bet ne visi kurtieji naudojasi telefonais.
O gestų kalbos vertėjai nedirba naktimis.
Nedirba ir savaitgaliais.
Todėl padėti galėtų tik vėliau.
Kęstutis Vaišnora yra Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovas.
Jis sako, kad draugija rūpinasi savo nariais.
Ir nori.
Kad žmonės gestų kalbos vertėjo paslaugą gautų ir naktį.
Tačiau Lietuvoje taip dar nėra.
Kitose šalyse vertėjai naktį važiuoja pas ligonį.
Arba kalbasi skaipu.
Bet pas mus tokios pagalbos dar nėra.
Kurtieji norėtų tai pakeisti.
Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojas.
Egidijus Banys sako.
Jei į ligoninę patenka kurčiasis žmogus.
Ir gydytojai negali su juo susikalbėti.
Ligoninės darbuotojai turi iškviesti gestų kalbos vertėją.
Vertėjas turi ligoniui paaiškinti ligoninės taisykles.
Ir tvarką.
Turi žmogui gestų kalba pasakyti apie jo ligą.
Tyrimus ir gydymą.
Kurį nustato gydytojas.
Ligoniui viską reikia paaiškinti taip.
Kad jis gerai suprastų.
Reikia paaiškinti ir kas gali atsitikti.
Jei žmogus atsisakys gydytis.
Apie ligonio norą kalbėtis su vertėjo pagalba turi būti užrašyta jo ligos kortelėje.
