Ji groja fortepijonu.
Mergina silpnai mato.
Bet jau yra dalyvavusi daugybėje konkursų.
Ir festivalių.
Jos grojimo klausėsi ir lietuviai.
Ir kitų šalių gyventojai.
Mergina yra grojusi Rusijoje.
Sankt Peterburgo mieste.
Ir Maltoje.
Ir Lenkijoje.
Varšuvos mieste.
Jos klausėsi net Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas.
Ir jo žmona Silvija.
Dainora 2015 metais dalyvavo „Chorų karuose“.
Ji dainavo aklųjų ir silpnaregių chore „Feniksas“.
Bet mergina domisi ne tik muzika.
Ji žaidžia aklųjų tenisą.
Net yra iškovojusi Lietuvos čempionės titulą.
Laisvalaikiu ji mėgsta kurti rankdarbius.
Dainora yra vilnietė.
Pirmą klasę ji baigė įprastoje mokykloje.
Mokytis buvo nesunku.
Bet mokytoja patarė mergaitę leisti į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą.
Kad dėl prasto regėjimo jai nebūtų per sunku.
Čia Dainora pradėjo mokytis muzikos.
Centre veikė „Lyros“ muzikos mokyklos skyrius.
Daugelis vaikų jį lankė.
Todėl norėjo ir Dainora.
Ji ėmė mokytis groti pianinu.
Keletą metų buvo visai nesunku.
Tai buvo kaip laisvalaikio būrelis.
Paskui daugeliui vaikų nusibodo groti.
Ir jie norėjo mesti muziką.
Dainora taip pat nebenorėjo groti.
Bet ją įkalbėjo mokytoja.
Mokytis toliau.
Ir mergaitė pasiliko muzikos mokykloje.
Tėvai jai nupirko elektrinį pianiną.
Ir Dainora ėmė groti namuose.
Mokytoja iškart pastebėjo.
Kad ji groja daug geriau.
Mokytoja ėmė įkalbinėti.
Kad reikia mokytis muzikos ir toliau.
Dar mokydamasi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.
Dainora dalyvavo konkurse „Muzika be sienų“.
Jame dalyvavo ne tik Lietuvos vaikai.
Bet ir iš kitų šalių.
Dainora pasirodė labai gerai.
Ji du kartus vyko į festivalį Rusijoje.
Po 9 klasių mergaitė išvyko mokytis į Klaipėdą.
Į Stasio Šimkaus konservatoriją.
Čia dirbo jos buvusi mokytoja Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė.
Tėvai nenorėjo Dainoros išleisti į kitą miestą.
Įkalbėjo ją palaukti dar metus namuose.
Merginai mokytis išvažiavo 15 metų.
Ji pradėjo mokytis konservatorijoje metais vėliau.
Todėl jai buvo sunkiau negu kitiems mokiniams.
Gyvenimas bendrabutyje jos negąsdino.
Nes ji buvo pratusi prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro aplinkos.
Sunkiau buvo tai.
Kad reikėjo labai daug groti.
Kitaip ji būtų atsilikusi nuo savo bendramokslių.
Reikėjo priprasti prie konservatorijos tvarkos.
Dainora keldavosi labai anksti.
Ir nuo 7 ryto grodavo.
Po pamokų irgi grodavo iki pat vakaro.
Dėl silpno regėjimo problemų nekilo.
Mergina buvo savarankiška.
Daug ką susitvarkydavo pati.
Ir mažai prašydavo pagalbos.
Mokytojai irgi neišsigando tokios mokinės.
Dainora buvo labai darbšti.
Ir labai gabi.
Ji dalyvavo daugelyje konkursų.
Ir visada pasirodydavo gerai.
Ypač svarbus konkursas vyko Maltoje.
Ir Dainora jame užėmė pirmą vietą.
Po konservatorijos vėl reikėjo apsispręsti.
Ką studijuoti toliau.
Mergina net neabejojo.
Kad ir toliau nori mokytis muzikos.
Todėl stojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
Ji šiek tiek bijojo.
Nes manė, kad kiti stojantieji pasiruošę geriau už ją.
Kai kurie mokėsi muzikos daugiau metų.
Dainora nebūtų galėjusi mokėti už mokslą.
Nes studijos labai brangios.
Bet jai pasisekė.
Ji įstojo į nemokamą vietą.
Mergina labai džiaugėsi.
Muzikos ir teatro akademijoje reikia mokytis panašiai.
Kaip ir konservatorijoje.
Tik viskas sudėtingiau.
Ir studentai savarankiškesni.
Pirmame kurse ji irgi labai daug grodavo.
Dabar groja gal kiek mažiau.
Bet mokosi vis tiek labai daug.
Nes nori būti gera studentė.
Ir daug pasiekti.
Nuo antro kurso Dainora ėmė dirbti.
Ji Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro muzikos mokytoja.
Mergina pati nesitikėjo.
Kad gali tapti mokytoja.
Bet dabar ji džiaugiasi.
Nes jai patinka mokyti vaikus.
Kitais metais mergina baigs Muzikos ir teatro akademiją.
Bet dar nežino.
Kur norėtų studijuoti toliau.
Ar Lietuvoje.
Ar kitoje šalyje.
Dabar Dainora rečiau dalyvauja konkursuose ir festivaliuose.
Nes daug dėmesio skiria studijoms.
Svarbi jai buvo 2015 metų spalio 7 diena.
Tada Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre atidaryta paroda.
Joje dalyvavo Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.
Dainora grojo parodos atidaryme.
Mergina pasakoja, ko reikia pianistui.
Svarbu klausa ir miklios rankos.
Bet labai reikia ir tinkamai mąstyti.
Ir būti jautriam.
Kad muzika perteiktum emocijas.
Nes tai yra menas.
Merginai labai patinka Liudviko van Bethoveno muzika.
Nes jo simfonijos iškilmingos.
O fortepijonui skirta muzika labai gili.
Net tragiška.
Dainora mielai pasakoja.
Kokia muzika jai patinka.
Ir ką pavyksta gerai atskleisti.
Muzika yra jos gyvenimo didysis tikslas.
Bet mergina turi ir kitų pomėgių.
Jai patinka žaisti šoudauną.
Tai aklųjų stalo tenisas.
Reikia rakete mušinėti barškantį kamuoliuką.
Šis pomėgis yra iš aklųjų mokyklos laikų.
Dar ji žaisdavo mokydamasi konservatorijoje.
Bet dabar nebeturi tam laiko.
Kitas jos pomėgis yra rankdarbiai.
Dainora mielai juos daro.
Kai nori kam nors padovanoti.
Merginai tai malonus užsiėmimas.
Jos darbelių buvo galima pamatyti parodoje.
Paroda surengta praeitą mėnesį.
Ji veikė Lietuvos aklųjų bibliotekoje.
