Į jį susirinko specialistų iš keleto šalių.
Jie kalbėjosi apie problemas.
Kurių kyla ugdant vaikus su regėjimo negalia.
Ir regėjimo sutrikimais.
Dabar vis daugiau silpnaregių vaikų nori lankyti įprastas mokyklas.
O ne specialiąsias.
Bet paprastų mokyklų mokytojams dažnai kyla problemų.
Nes jie nežino, kaip mokyti tokius vaikus.
Specialistai sutaria.
Kad labai svarbi pagalba nuo pat pirmų mėnesių.
Ką tik gimusiems mažyliams.
Kurių regėjimas sutrikęs.
Jais rūpinasi „Santaros“ klinikų Vaiko raidos centras.
Ten dirbantys specialistai moko tėvus.
Kaip lavinti savo vaikučius.
Kurie gimė su negalia.
Centro psichologė yra Ieva Sidaravičiūtė.
Ji pasakoja.
Kad svarbu su kūdikiu elgtis tinkamai.
Tada jis jausis geriau.
Ergoterapeutė Judita Dovydėnaitė pasakoja.
Kad labai svarbu mokyti tėvus.
Suteikti jiems reikalingų žinių.
Kad jie galėtų rūpintis savo vaiku.
Ir nesijaustų sutrikę.
Jei gimsta vaikas su regėjimo negalia.
Tėvams labiausiai padeda tiflopedagogai.
Tai žmonės, kurie dirba su aklaisiais.
Ir silpnaregiais.
Tiflopedagogai stengiasi.
Kad nematantys vaikai norėtų bendrauti.
Jaustųsi saugūs.
Ir norėtų pažinti juos supantį pasaulį.
Šie specialistai padeda paprastų mokyklų mokytojams.
Kai ateina mokytis silpnai matantis vaikas.
Vaikams mokytis arčiau namų yra patogu.
Tik mokytojai turi būti pasirengę priimti kitokį vaiką.
Ir mokykla turi būti pritaikyta tokiam mokiniui.
Kitaip vaikui bus per sunku.
Sako Nerija Moskalionienė.
Ji yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė.
Gražina Šeibokienė yra Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė.
Ji sako, kad svarbiausia pasirūpinti vaikais.
Labai svarbu priimti vaikus su negalia į paprastas mokyklas.
Bet jiems reikia pritaikyti mokyklą.
Ir pamokas.
Reikia padėti mokytojams dirbti su tokiais vaikais.
Klaipėdos regos ugdymo centro direktorė yra Laima Glaveckienė.
Ji sako, kad silpnaregiai mokyklose gauna per mažai dėmesio.
Daugelis nelanko jokių būrelių.
Todėl mokytojai turėtų labiau pasirūpinti šiais vaikais.
Tiflopedagogai turėtų nuolat domėtis.
Kokių naujovių sukuriama pasaulyje.
Kad padėtų silpnai matantiems ir akliems vaikams.
Mokyklose šie specialistai turi dirbti mokytojų komandoje.
Norėdami tinkamai ugdyti negalią turinčius vaikus.
Visi turi dirbti kartu.
Ir ieškoti geriausių sprendimų.
Padėti turi ir bendruomenė.
Audra Petronaitytė dirba Panevėžio regos centre „Linelis“.
Ji vyksta į mokyklas.
Kuriose mokosi regos negalią turintys vaikai.
Ir padeda mokytojams.
Ji papasakoja apie aklų vaikų poreikius.
Apie aplinkos jiems pritaikymą.
Pamoko dirbti su aklais vaikais.
Ir kartu sprendžia problemas.
Tiflopedagogai turi mokytojams papasakoti ir apie akių mankštą.
Ir kitus svarbius dalykus.
Dažnai vaikai turi ne vien regos negalią.
Bet ir kitų sutrikimų.
Tada reikia ir kitų specialistų pagalbos.
Dar svarbiau gerų specialistų komanda.
Kai reikia ugdyti kurčią ir aklą vaiką.
Kurčiųjų mokytojai vadinami surdopedagogais.
Jie bendradarbiauja su kitais specialistais.
Visi kartu kuria užduotis savo mokiniams.
Rengia jiems įvairias veiklas.
Ir moko jų tėvus.
Surdopedagogė Rūta Vyšniūnienė pasakoja.
Kad nufilmuoja vaiką ugdymo pradžioje.
Ir filmuoja vėliau.
Kad galėtų palyginti.
Kaip vaikui sekasi mokytis.
Kokie jo pasiekimai.
Tada visi pamato.
Kad toks mokymas vaikui tikrai padeda.
Tiflopedagogė Vesta Staselytė pasakoja.
Kad silpnai matantiems vaikams reikia daug priemonių.
Ypač knygų ir paveikslėlių.
Jie padeda vaikui pažinti aplinką.
Tiflopedagogai padeda naudotis šiomis priemonėmis.
Paaiškina tai mokytojams ir tėvams.
Silpnai matantys vaikai turi išmokti suprasti iškilius piešinius.
Jiems duoda apčiuopti iškilų piešinį.
Ir duoda paliesti tą patį daiktą.
Kuris pavaizduotas piešinyje.
Pavyzdžiui, vaikai mokosi pažinti apyrankes.
Arba karolius.
Juos apčiupinėja.
Tada tuos pačius daiktus apčiuopia iškiliame piešinyje.
Mokymo priemonių galima gauti Lietuvos aklųjų bibliotekoje.
Čia yra ir knygų Brailio raštu.
Ir įgarsintų leidinių.
Ir kitų neregiams tinkamų leidinių.
Kauno Prano Daunio ugdymo centro tiflopedagogė Greta Strankaskienė sako.
Kad prastai matantiems vaikams svarbi tinkama aplinka.
Ir specialios priemonės.
Mažesniems vaikams labiau reikia pritaikytos aplinkos.
O vyresnių klasių mokiniams svarbesnės nešiojamos priemonės.
Mokyklose labai svarbus ir apšvietimas.
Apsirūpinti priemonėmis vaikams padeda ir tėvai.
Mokytojai padeda pritaikydami užduotis.
Savo patirtimi dalijosi ir dar dviejų šalių specialistai.
Latvijoje aklieji vaikai ugdomi panašiai.
Juos taip pat bando ugdyti įprastose mokyklose.
Baltarusijoje taip ugdyti silpnaregius vaikus dar tik pradeda.
Dalia Taurienė yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro tiflopedagogė.
Ji pasakoja apie dabartines vaikų regėjimo problemas.
Ji sako, kad daugėja vaikų.
Kurie ne prastai mato.
O kitaip suvokia tai, ką mato.
Ir tai yra skirtingos problemos.
Jų turinčius vaikus reikia ugdyti kitaip.
Ir labai svarbu.
Kad specialistai šiuos dalykus atskirtų.
Regėjimas labai svarbus ir kitų negalių turintiems vaikams.
Nes daugiausiai sužinome matydami.
Didelė problema ir ta.
Kad labai trūksta tiflopedagogų.
Labai mažai jaunų žmonių mokosi šios specialybės.
