Kuriose auga proto ar psichikos negalią turinčių vaikų.
Šioms šeimoms trūksta pagalbos.
Jos nesulaukia valdžios dėmesio.
Tėvai norėtų pailsėti.
Bet negali niekam palikti savo neįgalių vaikų.
Bet aktyvūs tėvai labai stengiasi.
Jie klausia vieni kitų.
Kokius namus norėtų sukurti.
Kad juose gyventų jų vaikai su negalia.
Kokių ten reikėtų paslaugų.
Kad būtų saugu gyventi.
Vida Jočienė yra socialinių mokslų specialistė.
Ji domisi šeimomis.
Kurios augina vaikus su proto ar psichikos negalia.
Ji skirsto tokias šeimas į 3 grupes.
Pirmai grupei priklauso šeimos.
Kuriose auga vaikas su proto ar psichikos negalia.
Bet jis yra neagresyvus.
Tokioms šeimoms dažnai trūksta pinigų.
Visuomenė nuo jų nusigręžia.
Valstybė nepasirūpina.
O tėvams trūksta poilsio.
Vida turi sūnų Lauryną.
Jam 17 metų.
Vaikinas turi keletą negalių.
Jam nustatytas autizmas.
Jis turi judėjimo problemų.
Ir prastai mato.
Jis negali gyventi savarankiškai.
Nes negali atlikti daugelio darbų.
Bet Laurynas ramus.
Ir gero būdo.
Dėl to tėvams lengviau.
Bet jie negali jo palikti vieno.
Kartą abu tėvai buvo išėję vieni.
Sūnų tada prižiūrėjo vyriausias brolis.
Mama pasakoja.
Kad jiems prižiūrėti sūnų nepadeda net giminės.
Nors vaikinas galėtų su jais būti.
Laurynas lanko Šiaulių specialiojo ugdymo centrą.
Čia jis jaučiasi gerai.
Bet mama labai bijo.
Kad kai nebegalės juo pasirūpinti.
Jis liks vienas.
Ji labai norėtų.
Kad ir Lietuvoje atsirastų tokių globos namų.
Kokių yra kitose Europos šalyse.
Ten neįgalieji jaučiasi ramūs ir saugūs.
Antra šeimų grupė yra tokia.
Kuriose auga agresyvūs vaikai.
Su sunkia proto ar psichikos negalia.
Šie tėvai turi dar daugiau problemų.
Agresyvių vaikų nenori priimti socialinės globos namai.
Jų nenori ugdymo įstaigos.
Jiems dažnai skiria mokymą namuose.
Todėl jų tėvai turi būti namuose visada.
Daug lengviau.
Kai vaikas nors trumpam išeina į mokyklą.
Tada mama ar tėtis gali pailsėti.
Tokie tėvai labai pavargsta.
Ir kartais atiduoda savo vaikus į globos namus.
Nors jiems tai labai skaudu.
Agresyvius vaikus auginančioms mamoms labai reikia poilsio.
Nors savaitės ar mėnesio.
Joms negalėtų padėti net ateinantys specialistai.
Nes vaikas vis tiek būtų namuose.
Ir triukšmautų.
O mamoms reikia pabūti tyloje.
Kad pailsėtų.
Trečia šeimų grupė augina vaikus su labai sunkia negalia.
Tokie vaikai nevaikšto.
Ir nekalba.
Juos reikia maitinti per vamzdelius.
Jų mamos negali nė kiek atsitraukti.
Ir jos pervargsta.
Tokioms šeimoms negali padėti atvažiuojantys specialistai.
Nes jie nesugebėtų pamaitinti neįgalaus vaiko.
Ir mama vis tiek turi būti šalia.
Tokios paslaugos tėvai atsisako.
Nes ji vis tiek nepadeda.
Daugelis neįgalius vaikus auginančių tėvų bijo.
Kas bus jų vaikams.
Kai tėvai nebegalės jais rūpintis.
Lietuvoje veikia daug didelių socialinės globos įstaigų.
Jose gyvena šimtai žmonių.
Ir ten atsitinka blogų dalykų.
Neįgaliuosius dažnai nuskriaudžia.
Tėvai labai norėtų.
Kad jų vaikų niekas neskriaustų.
Jie svajoja apie namus.
Kuriuose žmonės su negalia galėtų gyventi.
Ir jaustųsi saugūs.
Kad jiems būtų gera ir ramu.
Tik tokių vaikų tėvai dažnai skirtingai įsivaizduoja.
Kokie tie namai turėtų būti.
Kai kuriems vaikams netiktų namai.
Kur visi gyvena atskirai.
Nes jiems reikia daugiau pagalbos.
Jie patys nepasiruoštų maisto.
Ir neišsiskalbtų drabužių.
Bet būtų gerai turėti savo kambarį.
Ir maistą ruošti bendroje virtuvėje.
Su darbuotojų pagalba.
Namuose galėtų būti bendras kambarys.
Kur visi gyventojai galėtų susitikti.
Ir bendrauti.
Vida girdėjo, kad tokie namai yra Vokietijoje.
Jų neįgalūs gyventojai augina daržoves.
Ir jas parduoda kaimynams.
Tai jų darbas.
Vidai Jočienei atrodo.
Kad kartais neišgelbėtų ir asmeninis asistentas.
Kai kuriems vaikams geriau būtų gyventi nedideliuose nameliuose.
Su dar keliais neįgaliaisiais.
Kad juos prižiūrėtų keli specialistai.
Dieną ir naktį.
Kai kurių vaikų tėvai ir patys turi negalią.
Todėl tokios mamos sutiktų gyventi kartu.
Ir padėtų specialistams prižiūrėti neįgalius vaikus.
Vida Jočienė surašė klausimus.
Kokių namų tėvai norėtų savo vaikams.
Ir išsiuntinėjo juos neįgalių vaikų šeimoms.
Tėvai atsakė į klausimus.
Tėvų atsakymai skiriasi.
Bet kai kurie dalykai svarbūs visiems.
Visi tėvai norėtų.
Kad namus filmuotų.
Ir tėvai galėtų matyti.
Kaip gyvena jų vaikas.
Ar jo niekas neskriaudžia.
Visi tėvai norėtų.
Kad nameliai būtų mažesni.
Negu socialinės globos įstaigos.
Kad jie būtų jaukūs.
Ir šilti.
Kad vaikai jaustųsi kaip namuose.
Daugelis tėvų norėtų.
Kad namai būtų gražioje vietoje.
Ne mieste.
O gamtoje.
Bet į miestą būtų galima nuvažiuoti autobusu.
Kad netoli būtų gydymo įstaiga.
Ir parduotuvė.
Kiek reikėtų darbuotojų.
Priklausytų nuo vaikų negalios.
Kai kuriems reikia mažiau pagalbos.
Kitiems reikia nuolat padėti.
Svarbiausia, kad darbuotojai galėtų pasirūpinti visais.
Kad vaikams būtų saugu.
Ir jie būtų užsiėmę.
Tėvai labai norėtų.
Kad jų vaikus prižiūrėtų geri specialistai.
Kurie išmano savo darbą.
Turi patirties su neįgaliaisiais.
Ir yra sąžiningi.
Kai kurios šeimos galėtų mokėti pinigus.
Už vaikų gyvenimą tokiuose namuose.
Kai kurios neįgalių vaikų mamos norėtų ten dirbti.
Kurti tokius namus galėtų padėti ir kiti.
Paramos fondai.
Savivaldybės ir seniūnijos.
Prisidėti galėtų ir bendruomenės.
Vienos šeimos į tokius namus atvežtų savo vaikus dienai.
Kiti vaikai galėtų ten pagyventi ilgiau.
Arba gyventi nuolat.
Dienomis vaikai galėtų būti užsiėmę.
O vakarais susitikti svetainėje.
Ir kalbėtis apie dienos darbus.
Arba žiūrėti televizorių.
Tėvai svajoja apie tokius globos namus.
Ir nori, kad ši svajonė išsipildytų.
