Kaip žmogus su proto negalia susirado darbą.
Bet rasti tinkamą darbo vietą būna sunku.
Daiva Žiuramskaitė yra darbo tarpininkė.
Ji padeda rasti darbą žmonėms su negalia.
Specialistė sako.
Kad žmonės su proto negalia gali dirbti.
Tik reikia jiems rasti tinkamą darbą.
Ir sukurti aplinką.
Kurioje žmogus jaustųsi gerai.
Romanui Petkievič yra 25 metai.
Jis baigė Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinę mokyklą.
Tada mokėsi Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre.
Romas įgijo net dvi specialybes.
Virėjo ir staliaus.
Bet rasti darbą buvo sunku.
Jis bandė įsidarbinti parduotuvėje „Maxima“.
Bet jo ten nepriėmė.
Nes vyras dirba per lėtai.
Įmonėje „Malsena“ sakė tą patį.
Ten reikia greitų darbuotojų.
Žmonės su proto negalia dažnai mokosi.
Įgyja specialybę.
Bet neranda darbo.
Todėl sėdi namuose.
Arba lanko užsiėmimus dienos centre.
Daiva Žiuramskaitė sako.
Kad dažnai neįgaliuosius moko netinkamų specialybių.
Apie tai daug kas kalba.
Bet nieko nekeičia.
Pinigai būna išleidžiami veltui.
Vilniaus technologijų ir reabilitacijos centre neįgaliuosius moko dirbti kompiuteriu.
Tvarkyti nuotraukas.
Dėlioti tekstus knygų ar laikraščių puslapiuose.
Bet tokių specialistų Lietuvoje daug.
Ir su profesionalais negali varžytis žmonės.
Kurie turi proto negalią.
Taip pat jiems per sudėtinga dirbti su gėlėmis.
Kurti puokštes.
Ir jas parduoti.
Negali ir dirbti savarankiškais staliais.
Nes tai nesaugu.
Virėjams reikia turėti daug žinių.
Apie maisto produktus.
Reikia labai atsakingai gaminti.
Ir labai greitai dirbti.
Žmonės su proto negalia dažnai būna lėtesni.
Bet jie tikrai gali dirbti kitus darbus.
Tvarkyti gėlynus.
Prižiūrėti parkus.
Arba valyti patalpas.
Jeigu nepavyksta darbo rasti greitai.
Pamažu praeina ir noras dirbti.
Žmonės vėl ima nepasitikėti savimi.
Romanas nenustojo ieškoti.
Ir jam pasisekė.
Jis rado darbą specialiojoje „Šilo“ mokykloje.
Čia jis dirba budėtoju.
Ir apsaugininku.
Jau antrus metus.
Vaikinas labai patenkintas.
Jis savo darbą atlieka labai atsakingai.
Ir labai stengiasi.
Vaikinas mėgsta pagelbėti ir kitiems darbuotojams.
Padeda mokyklos vaikams sulipti į autobusiuką.
Arba pakviečia ūkvedį.
Kai prie mokyklos tvoros ima rinktis žmonės.
Kurių čia neturėtų būti.
Romano mama Valentina irgi labai džiaugiasi.
Nes sūnus išmoko būti savarankiškas.
Ir dirba geroje darbovietėje.
Kur juo rūpinasi.
Jis vis labiau pasitiki savimi.
Vaikinui kartais kyla sunkumų.
Jis visada ryte pasisveikina su direktore.
Tik tada eina dirbti savo darbo.
Bet vieną rytą direktorės nebuvo darbe.
Todėl Romas labai sutriko.
Bet jam paaiškino.
Kad sveikintis su vadove nebūtina.
Svarbu ateiti ir dirbti savo darbą.
Direktorė Egidija Urbanavičienė sako.
Kad svarbu bendrauti su neįgalaus darbuotojo tėvais.
Ir padėti žmogui.
Tada viskas bus gerai.
Ji mano.
Kad specialiųjų įstaigų vadovai pirmiausia turėtų padėti šiems žmonėms.
Nes įstaigose yra darbų.
Kuriuos gali dirbti žmonės su proto negalia.
Pavyzdžiui, kabinti paltus rūbinėje.
Ar tvarkyti aplinką.
Tada jie yra užsiėmę.
Ir užsidirba pinigų.
Taip pat moka mokesčius.
Mokyklos direktorė pasakoja.
Kad net jų mokykloje buvo žmonių.
Kurie nelabai norėjo įdarbinti Romaną.
Svarstė, ar jis sugebės ką nors dirbti.
Darbo tarpininkė Daiva Žiuramskaitė pritaria.
Kad neįgaliųjų įdarbinimu turi rūpintis centrų vadovai.
Jie patys turėtų sukurti darbo vietų.
Ir pamatyti.
Ar jų mokiniai gali dirbti.
Darbo birža neįgaliesiems siūlo netinkamų darbų.
Pavyzdžiui, rūšiuoti šiukšles.
Bet ten jiems nesaugu.
Nors žmonės su proto negalia eitų ten dirbti.
Ji mano.
Kad žmonėms su proto negalia reikalingos socialinės įmonės.
Kuriose jie galėtų dirbti tinkamus darbus.
Taip pat ji kalba apie tėvų pareigas.
Tėvai turėtų vaikams aiškinti.
Kad dirbti reikės.
Nes jei žmogus su proto negalia užauga.
Ir vis galvoja.
Kad kiti turi juo pasirūpinti.
Tai būna labai sunku.
Pats neįgalusis jau nenori prisitaikyti.
Jam nepatinka darbo sąlygos.
Arba dar kas nors.
Jis nori gyventi, kaip pripratęs.
Ir nenori nieko keisti.
Tada stengtis dėl jo sunku.
Nes jis pats nenori stengtis.
Kai kurie tėvai apie savo vaikus galvoja labai gerai.
Bet tai irgi nepadeda.
Vaikui pasiūlo paprastą darbą.
O tėvams tas darbas nepatinka.
Nes jų vaikas moka dirbti kompiuteriu.
Bet jie nepagalvoja.
Kad yra daug geriau kompiuteriu dirbančių žmonių.
Ir jų vaikui rasti geresnio darbo nepavyks.
Tad specialistė norėtų.
Kad būtų socialinių įmonių.
Kuriose būtų darbo žmonėms su proto negalia.
Nes tokių darbo vietų labai reikia.
O proto negalia yra kitokia negu kitos negalios.
