Ir kitų dirbtinių dalykų.
Vis mažiau bendraujame su gamta.
Ir dėl to daug ką prarandame.
Bet žmonės suprato.
Kad mums reikalinga tai, kas gyva.
Ir tapo populiari kaniterapija.
Tai bendravimas su mokytais šunimis.
Šie šunys gydo žmones.
Padeda jiems įveikti baimes.
Suteikia malonių emocijų.
Ir drąsos.
Lietuvoje kaniterapija dar naujiena.
Bet vis daugiau žmonių ja susidomi.
Nes bendrauti su išauklėtais šunimis visiems malonu.
Tai teikia daug džiaugsmo.
Šunys visus užkrečia gera nuotaika.
Klaipėdos aklieji ir silpnaregiai vykdo projektą.
Jis vadinasi „Šuo – geriausias neregio draugas“.
Projektas vyksta antrus metus.
Aklieji ir silpnaregiai bendrauja su dviem šunimis.
Jų vardai Lota ir Kleopatra.
Jų šeimininkės yra Maltos ordino pagalbos tarnybos kaniterapeutės.
Alva Survilienė ir Loreta Jurkuvienė.
Jos gerai išmano.
Kaip mokyti šunis.
Kad jie padėtų žmonėms.
Ir kaip sugalvoti užduočių žmonėms.
Kur dalyvautų ir šunys.
Akliesiems labai patinka glostyti šunis.
Ir prie jų prisiglausti.
Tai padeda atsipalaiduoti.
Užmiršti rūpesčius.
Pakelia nuotaiką.
Projekte dalyvauja Vaida Butautaitė.
Ji pasakojo.
Kad šunys minkšti ir švelnūs.
Vienas didelis.
Kitas mažas.
Bet abu draugiški.
Šeimininkės leido juos pavaišinti skanėstais.
Šunys ėmė maistą iš rankų.
Labai atsargiai ir švelniai.
Vaida prisiminė savo šuniuką.
Kurį turėjo vaikystėje.
Jį labai mylėjo.
Kai šunelis nugaišo.
Vaida nenorėjo kito.
Ir niekada daugiau nebeturėjo augintinio.
Net nedraugavo su šunimis.
Bet Lota ir Kleopatra pakeitė jos požiūrį.
Dabar mergina vėl norėtų auginti namuose šunį.
Klaipėdiečiai su šiais šunimis maloniai leidžia laiką.
Kartu užsiima ir kitais dalykais.
Daro įvairius darbelius.
O šunys dalyvauja jų susitikimuose.
Kartą dalyviai vilna apvėlė muilą.
Iš specialios masės lipdė žvakides.
Kai kurie nulipdė šuns formos žvakidę.
Nors abu šunys skirtingi.
Jų šeimininkės sako.
Kad jie kartu labai dera.
Projekto dalyviai gali lyginti jų dydį.
Kalbėti apie skirtingą kailį.
Ir kūno formą.
Lora yra didelė ir gauruota.
Bet vaikai jos nebijo.
Net patys mažiausi darželinukai.
Šuo kaip tik padeda jiems įsidrąsinti.
Nes labai švelniai elgiasi.
Pirmiausia kaniterapeutės dirbo su neįgaliais vaikais.
O dabar jas kviečia net į vaikų darželius.
Jos leidžia susipažinti su šunimis.
Ir moko teisingai su jais elgtis.
Moko vaikus būti atsakingus.
Šiems šunims net buvo sugalvotas darbas.
Jie padeda vesti ekskursijas.
Apžiūrinėti įdomias vietas.
Nes kai kuriems vaikams.
Kurie turi negalią.
Būna baisoka svetimose vietose.
Su nepažįstamais žmonėmis.
Todėl verta kartu imti ir šunį.
Kurį vaikas jau keletą kartų matė.
Tada būna drąsiau.
Kaniterapija yra ne paprasta galimybė paglostyti šunį.
Todėl tuo užsiimti gali tik specialistai.
Kurie gerai išmano gydymo būdus.
Ir žmogaus psichologiją.
Šunys dažniausiai gydo pačius jautriausius žmones.
Vaikus su negalia ir kitus.
Todėl tai daryti gali tik specialistai.
